Feliksas Tiškevičius
| Feliksas Tiškevičius lenk. Feliks Tyszkiewicz | |
|---|---|
| |
| Tiškevičiai | |
| |
| Lelija (herbas) | |
| Gimė | 1869 m. liepos 19 d. Lentvaryje |
| Mirė | 1933 m. balandžio 14 d. (62 metai) Paryžiuje |
| Tėvas | Juozapas Tiškevičius II |
| Motina | Sofija Horvataitė-Tiškevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė |
| Vaikai | Juozapas Marija Teresė Sofija Marija Kristina Alicija Jonušas Antanina Feliksas Stanislovas Alfredas |
Feliksas Tiškevičius (lenk. Feliks Tyszkiewicz, 1869 m. liepos 19 d. Lentvaryje – 1933 m. balandžio 14 d. Paryžiuje, Prancūzija) – Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos.[1] Tėvas Juozapas Tiškevičius. Motina Sofija Horvataitė. Broliai Juozapas (vyresnysis), Aleksandras, Vladislovas, Juozapas ir Antanas Tiškevičiai.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona (1893 m.) Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė (1870 m. sausio 27 d. Posadove, Lenkija – 1953 m., Monrealyje, Kanada).
Vaikai:
- Juozapas Tiškevičius (Józef Tyszkiewicz) (gimė ir mirė 1893 m. Palangoje)
- Marija Teresė Tiškevičiūtė (Maria Teresa Tyszkiewicz) (1894 m. Palangoje – 1935 m. Varšuvoje)
- Sofija Tiškevičiūtė (Zofia Tyszkiewicz) (1896 m. Palangoje – 1945 m. Romoje) – vienuolė uršulietė Romoje
- Marija Kristina Tiškevičiūtė-Mielžinska (Maria Krystyna Tyszkiewicz-Mielżynska) (1897 m. lapkričio 4 d. Palangoje – 1932 m. birželio 16 Drezdene.
- Alicija (Alicja) (1899 m. Palangoje – 1944 m. Varšuvoje) – mirė po sužeidimo Varšuvos sukilimo metu
- Jonušas Marija Tiškevičius-Lonckis (Janusz Maria hr. Tyszkiewicz-Łącki) (1900–1987) – įvaikintas Stanislovo Lonckio, motinos brolio
- Antanina Tiškevičiūtė (Antonina Tyszkiewicz) (1903 m. Palangoje – 1921 m. Palangoje) – buvo palaidota Palangos rūmų koplyčioje. 1955 m. palaikai perkelti į Palangos miesto kapines
- Feliksas Tiškevičius-Lonckis (Feliks hr. Tyszkiewicz-Łącki) (1905–1970) – įvaikintas Stanislovo Lonckio, motinos brolio
- Stanislovas Marija Tiškevičius (Stanisław Maria Tyszkiewicz) (1907–1974) – Palangos dvaro paveldėtojas
- Alfredas Marija Tiškevičius (Alfred Tyszkiewicz) (1913–2008) – Palangos miesto garbės pilietis
Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveldėjo Palangos dvarą, rūpinosi tolesne kurorto plėtra, statė naujas vilas, įrengė artezinį šulinį, įkūrė krautuvę, pastatė kurhauzą, kuriame veikė viešbutis, skaitykla, biliardinė ir kazino. 1897–1902 m. netoli Birutės kalno pastatė naujus dvaro rūmus (dab. Gintaro muziejus) ir įkūrė parką, kurį suprojektavo prancūzų parkų architektas-dendrologas Eduardas Fransua Andrė. Surinko unikalią senovės gintarinių papuošalų kolekciją, kuri aukštai buvo įvertinta 1900 m. Paryžiaus parodoje. 1936 m. šią kolekcija grafienė Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui. Šiandien ji eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.
Buvo pagrindinis naujos Palangos bažnyčios fundatorius, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Feliksas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
- Julius Kanarskas. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatoriai grafai Tiškevičiai. – Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai / sudarė Danutė Mukienė. – [Vilnius]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras: Lietuvos dailės muziejus (Vilnius: Petro ofsetas), 2007. – P. 115–127.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Palangos gintaro miziejus Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
| |||||||||||||||||||||||