Klaipėdos jūrų uostas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Jūros vartai

Vyksta krovos darbai

Krantinė kruizinaime laivų terminale

Kranai

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – neužšąlantis universalus giliavandenis jūrų uostas, išdėstytas Klaipėdos sąsiauryje. Per metus čia atplaukia apie 7000 laivų iš maždaug 50 šalių.

Infrastruktūra

Uosto teritorija užima 538,7 ha, akvatorijos plotas – 877,2 ha, įplaukos kanalo gylis – 14,5 m. Visos krantinės sudaro 27,6 km, uoste esančių geležinkelio linijų bendras ilgis – 90 km.

Uoste įrengti dengti sandėliai (99 380 m²), atviros aikštelės (1 045 879 m²), šaldytuvai (66 000 t), skystų krovinių talpyklos (749 000 m³), birių krovinių sandėliai (933 700 t).

Priimami ir aptarnaujami laivai:

• iki 330 m ilgio
• ne didesne kaip 13,5 m grimzle
• iki 100 000 dwt keliamosios galios sausakrūviai PANAMAX tipo
• iki 160 000 dwt tanklaiviai (pakraunami iki apie 100 000 tonų, kad ne viršyti maksimalios leidžiamos grimzlės)

2014 m. 16,1 % krovos sudarė naftos produktai, 33,3 % – trąšos, pervežta 344 837 keleivių. 2014 m. uostas pasiekė savo konteinerių krovos rekordą – 450 428 TEU.

2011 m. Klaipėdos uostui buvo rekordiniai − perkrauta 36,59 mln. tonų krovinių. 2014 m. Klaipėdos uoste perkrauta 36,4 mln. tonų krovinių.

Svarbiausios krovos bendrovės: „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, „Klaipėdos nafta“, „Bega“, „Klaipėdos Smeltė“.

• Laivų statyklos: „Vakarų Baltijos laivų statykla“.
• Laivų remonto įmonės: „Vakarų laivų remontas“.
• Laivybos įmonės: AB „DFDS seaways“, AB „Limarko laivininkystės kompanija“.
• Kiti objektai: Suskystintų gamtinių dujų terminalas su SGD laivu–saugykla „Independence“ (projekto įgyvendinimas – 2014 m. pabaigoje).

2015 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su Austrijos kompanija „Strabag“ dėl vidinio laivybos kanalo gilinimo 0,5 metru iki 15 m gylio. Planuojama projekto vertė − 5,04 milijonai €.

Istorija

XIII a. viduryje pastačius Klaipėdos pilį, šalia pilies veikė uostelis. Klaipėdos gyventojams 1475 m. suteikus Kulmo teisės privilegiją, gyventojai galėjo verstis jūrų prekyba ir statyti laivus, suteiktas oficialus komercinio uosto statusas.

Uosto infrastruktūra formavosi XVII–XVIII a., kai pradėtas žymėti laivakelis, statytos prieplaukos, 1745 m. pradėta gilinti akvatorija, sutvirtintos Danės žiotys, 1796 m. įžiebtas švyturys, 1784–1791 m. įrengtos balasto krantinės. XIX a. viduryje sąsiauris pagilintas iki 7 m gylio.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. 1919 m. uostas pagal Versalio sutartį atiteko Antantės blokui, 1924 m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Lietuvos valstybei skiriant lėšų uostui, padidėjo laivybos apimtys (1924 m. į uostą įplaukė 694, 1938-aisiais – jau 1 544 laivai). Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla buvo sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų. 1986 m. pradėjo veikti tarptautinis traukinių keltas Klaipėda–Mukranas su Pabaltijo geležinkelio formuojamais kroviniais naujai pastatytoje Draugystės geležinkelio stotyje.

Klaipėdos uosto išskirtinumas

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale

Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių molų ir kitų hidrotechnikos statinių – krantinių, prieplaukų išdėstymu ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra avanuosto, nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. Štormo metu, gana stiprios bangos jaučiamos net ties Danės upe (apie 5 km nuo jūros vartų).

Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys kapitonai švartavimo darbus palieka locmanams, ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba keltuose tarp Klaipėdos ir Neringos. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.

• Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys lynai. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.
• Blaškeva – tai netvarkingas, chaotiškas bangavimas, kai skirtingų krypčių bangų sandūroje ant didesnių bangų lipa mažesnės bangos, o ant šių dar mažesnės.
• Vandensrūva – tai skirtingų krypčių vandens sluoksnių tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje judėjimas.

Kartais vienu metu veikia visi trys fenomenai. Tokiu atveju laivą valdyti beveik neįmanoma.

Šaltiniai

Klaipėdos jūrų uostas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 206 psl.

Literatūra

• Klaipėdos uostas (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2007. – 144 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-544-57-9

Nuorodos

• Klaipėdos valstybinis jūrų uostas