Molas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Molai Nidoje
Molas Prancūzijoje, prie Kalė

Molas (lot. moles 'užtvanka') − uosto, prieplaukos, laivų statyklos hidrotechnikos statinys, saugantis akvatoriją nuo bangų, ledonešio, užnešimo sąnašomis.[1]

Priklausomai nuo bangavimo intensyvumo, molas gali būti statomas ilgas ar trumpas: jis gali būti ir 10 m pločio bei kelių šimtų metrų ilgio. Molai statomi iš didelių akmenų, didelių (50–1000 t) betono ar tuščiavidurių gelžbetoninių blokų (tuštumos pripilamos balasto).

Molas vienu galu (šaknimi) remiasi į krantą (čia būna sandėlių, krovimo įrenginių, kelių), antruoju (galva) išsikiša į akvatoriją iki gylio, atitinkančio uostą lankančių laivų grimzlę (jame dažniausiai statomas švyturys, įrengiama prieplauka).[1] Dažnai jungiamas su bangolaužiu. Kai uostas yra užtakyje, iš dalies apsaugotame nuo bangavimo, užtenka vieno molo. Kitais atvejais (pvz., užtakio anga plati, vyraujantys vėjai pučia lygiagrečiai krantui, pakrantė sekli, ir į uostą įplaukiama kanalu) paprastai statomi du molai.

Dažniausios molų rūšys:

  • šlaitiniai
  • vertikalieji,
  • mišrieji
  • tiltiniai

Molai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos molai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo ilgis – 1227 m, o šiaurinio – 1158 m.[2] Jie pastatyti ant polių. Viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais.

Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietininis – nuo 1847 m. iki 1861 m.[3] Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Molas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  2. GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 346 p. ISBN 9986-795-03-6.
  3. „Jūros vartai, molai ir baltasis švyturys“. Suarchyvuota iš originalo 2014-11-08. Nuoroda tikrinta 2014-11-08. 
  4. ŽOSTAUTAITĖ, Petronėlė. Klaipėda – Lietuvos uostas. Vilnius: Mokslas, 1990, 6 p. ISBN 5-420-00655-3.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka