Klaipėdos nafta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Klaipėdos nafta
Komercinis pavadinimasAkcinė bendrovė "Klaipėdos nafta"
FormaAkcinė bendrovė
Prekybos simbolisKNF1L
PramonėLogistika
Centrinė būstinėKlaipėda, Lietuva
Vietų skaičiusVilnius, Kunčiai
Pajamos106,5 mln. EUR (2017)[1]
Pelnas17 mln. EUR (2017)
Darbuotojų392 (2019 m. kovas)[2]
Tinklalapiswww.kn.lt

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) – Lietuvos energetikos bendrovė Klaipėdoje. Valstybei priklauso 72,32 % „Klaipėdos naftos“ akcijų.[3]

Bendrovės veikla apima keturis terminalus - Klaipėdos naftos terminalą, Subačiaus naftos terminalą, Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą bei SGD paskirstymo stotį.

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ vadovaujasi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksu. Bendrovėje yra keli valdymo organai: Visuotinis akcininkų susirinkimas, Stebėtojų taryba, Valdyba, Audito komitetas ir Generalinis direktorius.

Nuo 2017 m. balandžio 11 d. generalinio direktoriaus pareigas eina Mindaugas Jusius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naftos produktai Klaipėdos uoste pradėti perkrauti iki tarpukario. 1937 m. bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 bendros 5600 m³ talpos rezervuarus, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Naftos produktai buvo gabenami tanklaiviais iš Juodosios jūros uostų Batumio ir Tuаpsės. „Lietūkis“ planavo turėti net savo tanklaivį. Antrojo pasaulinio karo metais Klaipėdos uostas buvo labai sugriautas. 1956 m. nupręsta steigti naftos bazę uoste. 1959 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo veiklą, daugiausia eksportuodama naftos produktus, ypač mazutą. 1982 m. per Klaipėdą buvo eksportuota 6,4 mln. t naftos produktų. 1994 m. įsteigta Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitus akcininkų sudėčiai, bendrovė pervadinta AB „Klaipėdos nafta“. Palaipsniui įmonė buvo modernizuojama atlikti ne tik naftos produktų eksporto, bet ir importo operacijas, priimti didesnio tonažo laivus. Baigus rekonstrukciją, nuo 2002 m. „Klaipėdos naftos“ terminale kraunami iki 100 000 t talpos tanklaiviai.[4]

AB „Klaipėdos nafta“ 2012 m. birželio 11 d., patvirtinus akcijų pasirašymo su Lietuvos Respublika sutartį, buvo perduota valdyti Subačiaus naftos terminalą.[5]

2012 m. vasarį „Klaipėdos nafta“ įpareigota tęsti pirmojo Lietuvoje suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimą. Terminalo plaukiojančios saugyklos su dujinimo įrenginiu projektą vykdė Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“.[6] 2014 m. vasario 19 d. Pietų Korėjos Ulsano uoste esančioje laivų statykloje oficialiai nuleistas į vandenį Lietuvai skirtas SGD laivas-saugykla „Independence“.[7] 2014 m. spalio 27 d. SGD laivas-saugykla „Independence“ prisišvartavo Klaipėdos uoste. Įvykdžius bandymus SGD laivas-saugykla eksploatuoti pradėtas 2014 m. gruodžio 3 d.[8]

Nuo 2016 m. gruodžio 22 d. AB „Klaipėdos nafta“ pradėjo naudoti atnaujintą Bendrovės prekinį ženklą, – KN.[9]

Siekiant sukurti visapusišką SGD logistikos grandinę Baltijos regione 2017 m. spalio 27 d. buvo pradėta SGD paskirstymo stoties veikla. SGD paskirstymo stotį sudaro penkios po 1000 kub. m talpyklos, kuriose laikomos suskystintosios gamtinės dujos. Pagal techninį projektą yra numatyta galimybė plėsti terminalą iki 10 tūkst. kub. m talpos.[10]

2018 m. spalio mėnesį paskelbta, kad nuo 2014-ųjų, kai Klaipėdoje pradėjo veikti SGD terminalas, dėl galimybės rinktis dujų tiekėją valstybės gyventojai iš viso sutaupė 103 mln. eurų[11][12][13].

2019 m. sausio 7 d. veiklą pradėjo tuo metu didžiausias pasaulyje KN bei Vokietijos bendrovės „Nauticor“ priklausantis suskystintųjų gamtinių dujų transportavimo ir bunkeriavimo laivas „Kairos“. Pagrindinė laivo veikla Klaipėdos uoste – transportuoti SGD iš SGD terminalo į SGD paskirstymo stotį.[14]

Veikla[15][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos naftos terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos naftos terminalas
  • Perpila naftą ir naftos produktus iš geležinkelio cisternų į tanklaivius; - priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas.
  • Perpila naftos produktus į autocisternas.
  • Laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus.
  • Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų;
  • Priima naftą ir naftos produktus iš tanklaivių į geležinkelio cisternas.
  • Perpila naftos produktus į autocisternas.
  • Laikinai saugo (kaupia) naftą ir naftos produktus.
  • Priima naftos produktais užterštą vandenį iš laivų.
  • Švartuoja laivus.
  • Nustato naftos produktų kokybės parametrus.
  • Parūpina techniką, skirtą įvesti cheminius priedus į naftos produktus.
  • Maišo tamsiuosius ir šviesiuosius naftos produktus (angl. blending).
  • Aprūpina laivus kuru ir vandeniu.

Subačiaus naftos terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valstybės naftos produktų (degalų) atsargų saugojimas, užtikrinant valstybės energetinio saugumo tikslų vykdymą pagal numatytus teisės aktus
  • Naftos produktų (degalų) ilgalaikis saugojimas.
  • Naftos produktų (benzino ir dyzelino) trumpalaikio saugojimo ir krovos paslaugos privatiems klientams ir įmonėms.

SGD terminalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla (FSRU) „Independence“
  • SGD išdujinimas (skystinimas)
  • SGD perkrova

SGD paskirstymo stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas.
  • Perkrovimas į autodujovežius.
  • Tiesioginis SGD bunkeravimas į laivus.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]