Čentras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kišiniovo municipijaus sektoriai
Triumfo arka, varpinė ir katedrinis soboras Čentre (Kišiniovas)

Čentras (rumun. Centru), Čentro sektorius – sektorius Kišiniovo municipijaus centre. MTSR laikais buvęs Lenino rajonas (rus. Ленинский район).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV–XVII a. šias žemes vienas po kito valdė Vlaiku (Vlaicu, 1466 m.; Chotyno ir Orhėjaus apskričių valdytojas), Dregušas (Dragoş, 1576), Hodoras, Krešu ir Roška (Hodor, Creţu ir Roşca, 1608–1616), Kirica Dumitrakis (Chiriţa Dumitrachi, 1640 m.). Atskiros dalys priklausė Moldovicos (Moldoviţa), Galatos (Galata), Sfynta Vinerio (Sf. Vineri) vienuolynams. Vėliau visas būsimas Kišiniovas tapo vienuolyno nuosavybe.

XIX a. pradžios dokumentuose minimi senoviniai tų vietų pavadinimai Galbena, Dealul Târgului, Drumul Căprienei, Sleahul Renilor, Sleahul Tighinei. Besarabiją prijungus prie Rusijos imperijos Kišiniovas iš vienuolynų valdų tapo miestu – miesto teises gavo 1818 m. Vietoj žemės ūkio plotų imami statyti miesto kvartalai – būsimasis Čentro sektorius.
Tada buvo rezervuoti žemės plotai miesto parkui, Katedrinio soboro aikštei, centriniam turgui. Pagal 1813 m. balandžio 25 d. aktą Galatos vienuolynas išskyrė Kišiniovui sklypą, skirtą metropolijai ir dvasinei seminarijai statyti. 1818 m. buvo įrengtas miesto parkas, kuriame buvo atidarytos pramogų įstaigos – lošimo namai ir „Žalioji užeiga“ (Hanul verde).
1836 m. baigė statyti katedrinį soborą.

Dvarininkai Bartolomeu, Haralambie ir Mincu pasistatė pirmus didelius namus Auksinėje (vėliau – Harlambijės, Stefano Didžiojo, dabar – Aleksandru čel Buno), Kaušanio (vėliau Nikolajaus, Frunzės, dabar – Kolumnos) ir kitose gatvėse. Po 1834 m. Kišiniovo centro statybos vykdytos pagal planą, kurį tvirtindavo carinė administracija. XIX a. 7–8 dešimtmečiais buvo išgrįstos pagrindinės miesto gatvės, dalį jų ėmė apšviesti žibalo žibintai. Buvo pastatytas vandentiekio bokštas, ėmė veikti pirmas vandentiekio tinklas.
XIX a. pabaigoje atsirado arklių tramvajus, kurį 1913 m. pakeitė elektrinis tramvajus.

1928 m. vietoj 1918 m. sugriauto paminklo Rusijos imperatoriui Aleksandrui II pagal skulptoriaus Aleksandro Plemedialės (Alexandru Plămădeală,) projektą prie įėjimo į miesto parką pastatytas paminklas Štefanui čel Marei (Stefanui III Didžiajam, Ştefan cel Mare).

1951 m. įrengtas parkas aplink iškastą Komjaunimo tvenkinį (dabar – Valea Morilor 'Malūnų slėnis'). 1957 m. iškilmingai atidaryta Moldavijos literatūros klasikų alėja. 1974 m. atidaryti Nacionaliniai rūmai, 1978 m. – Vargonų salė, 1980 m. – naujieji Operos ir baleto teatro rūmai.

Čentro statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Čentre gyvena apie 110,3 tūkst. gyventojų (17% municipijaus gyventojų).
  • Gatvių ilgis – 134,218 km (194 gatvės ir kt.)
  • Sektoriuje yra 9 bankai (iš 17 visame municipijuje), 5 ministerijos, 4 verslo centrai, geležinkelio stotis, 2 autobusų stotys, 11 turgų (iš 44 visame mieste).
  • Sektoriuje yra 5150 verslo įmonių (iš 17179; 30% viso municipijaus įmonių)
  • 12 prekybos centrų (Grand Hall, Băbi Hall, Maraton, Sun City, Gemenii);
  • 169 maisto parduotuvės (iš 1073 municipijuje; 16%)
  • 524 kitų prekių parduotuvių (iš 1645 municipijuje; 32%)
  • 21 restoranas (iš 75 municipijuje; 28%)
  • 487 paslaugų įmonės (remonto dirbtuvės, kirpyklos, pirtys ir kt.) (iš 2410 municipijuje; 20%).

Administracinis suskirstymas ir administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čentro sektoriaus plotas – apie 4 tūkst. hektarų. Sektorių sudaro Skinoasos (Schinoasa), Melina Mikės (Mălina Mică), Telečentro (Telecentru), Hruskos (Hruscă), Melestiu (Melestiu), Valios Dičesku (Valea Dicescu) ir Frumoasos (Frumoasa) mikrorajonai.

Pagrindinės gatvės:

  • Štefano čel Marės bulvaras (Ştefan cel Mare şi Sfânt; buvusi Lenino gatvė)
  • Aleksandro Puškino gatvė
  • Konstantino Negrucio bulvaras (Constantin Negruzzi)
  • Jurijaus Gagarino bulvaras
  • Izmailo gatvė
  • Metropolito Varlaamo gatvė (Mitropolit Varlaam)
  • Bukarešto gatvė
  • Michajaus Kogelničeanu gatvė (M. Kogălniceanu)
  • Aleksejaus Matvejevičiaus gatvė
  • Vlaiku Perkelebo gatvė (Vlaicu Pârcălab)
  • Michajaus Eminesku gatvė (Mihai Eminescu)
  • Vasilės Aleksandrio gatvė (Vasile Alecsandri)

ir kt.

Į sektoriaus sudėtį įeina ir miestas Kodras

Sektoriaus administracija (pretūra) yra Bulgarų gatvėje, name Nr. 43. Pretorius – Vladimiras Šarbanas (Vladimir Şarban).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]