Kauno miesto savivaldybė
 | |||||||||||||||||||
| Valstybė | Lietuva | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Apskritis | Kauno apskritis | ||||||||||||||||||
| Miestai | Kaunas | ||||||||||||||||||
| Gyventojų (2020 m.) | 289380 (2) | ||||||||||||||||||
| Gyventojų tankumas | 1942 žm./km² (1) | ||||||||||||||||||
| Plotas | 158 km² (52) | ||||||||||||||||||
| Meras | Visvaldas Matijošaitis | ||||||||||||||||||
| Svetainė | kaunas.lt | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Kauno miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos centrinėje dalyje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XV a., kai 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės ir jis nepriklausė aplinkinei seniūnijai, valdomai iš Kauno pilies.
XX a. pradžioje miestas buvo tiesiogiai pavaldus šalies administracijai. II pasaulinio karo metais mieste įkurta Kauno miesto apygarda (nacių Ostlandas). 1941 m. įkurti 3 miesto rajonai (Lenino, Stalino, Požėlos). 1946 m. rugpjūčio 3 d. miestas gavo LSSR respublikinio pavaldumo miesto statusą, t. y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. Įkurti 3 miesto rajonai, 1946 m. balandžio 29 d. ir gruodžio 31 d. nustatytos miesto ribos. 1950–1953 m. buvo srities pavaldumo miestas. 1954 m. gruodžio 20 d. panaikintos apylinkės, 1955 m. rugsėjo 8 d. panaikinti ir rajonai, bet 1962 m. gruodžio 10 d. vėl sudaryti (Lenino, Požėlos ir Panemunės).
1995 m. įkurta Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai, 2000 m. įsteigtos seniūnijos. Miesto savivaldybė įsikūrusi istoriniame pastate – Taupomųjų kasų rūmuose.
| Savivaldybės istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m. (surašymas) |
34 | 92 446 | 8 rajonai |
|
| 1942 m. | 113 900 | |||
| 1949 m. (išsamiau) |
109,5 | 3 miesto rajonai (7 miesto apylinkės) | ||
| 1954 m. | 3 miesto rajonai (4 miesto apylinkės) | |||
| 1959 m. | 94,39 | 215 464 | ||
| 1967 m. | 108 | 283 700 | ||
| 1970 m. (surašymas) |
122 | 305 116 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1972 m. | 120,65 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1976 m. | 120 | 351 400 | 1 miestas | |
| 1979 m. (surašymas) |
368 649 | 3 miesto rajonai | 1 miestas | |
| 1985 m. | 115,79 | 405 000 | 3 miesto rajonai | 1 miestas |
| 1989 m. | 123 | 418 087 | 1 miestas | |
| 2001 m. | 157 | 378 943 | 10 seniūnijų | 1 miestas |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[1] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 215 464 | 305 116 | 368 649 | 418 087 | 378 943 | ||
| 2007 m. | 2011 m.sur.[2] | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. | ||
| 358 107 | 321 201 | 310 773 | 306 888 | 304 097 | ||
| 2020 m. | - | - | - | - | ||
| 289 380 | - | - | - | - | ||
| ||||||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Burmistrai:
- 1921–1931 m. Jonas Vileišis
- 1931 m. Juozas Vokietaitis
- 1932–1933 m. Antanas Gravrogkas
- 1933–1939 m. Antanas Merkys
- 1940 m. Antanas Garmus
Merai:
- 1991–1992 m. Vilimas Čiurinskas
- 1992–1995 m. Arimantas Račkauskas
- 1995–1997 m. Vladas Katkevičius
- 1998–2000 m. Henrikas Tamulis
- 2000 m. Vytautas Šustauskas
- 2001–2002 m. Erikas Tamašauskas
- 2002–2003 m. Giedrius Ašmys
- 2003–2007 m. Arvydas Garbaravičius
- 2007–2011 m. Andrius Kupčinskas
- 2011 m. Rimantas Mikaitis
- 2011–2015 m. Andrius Kupčinskas
- nuo 2015 m. Visvaldas Matijošaitis [3]
Seniūnijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno miesto seniūnijos kaip teritoriniai vienetai įsteigtos 2000 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20. Seniūnijas kaip administracinius vienetus numatyta steigti 2002 m. spalio 24 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 438 ir jos ėmė veikti 2003 m. balandžio 1 d. 2005 m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio.
Dabar mieste yra 11 seniūnijų: [4]
- Aleksoto seniūnija
- Centro seniūnija
- Dainavos seniūnija
- Eigulių seniūnija
- Gričiupio seniūnija
- Panemunės seniūnija
- Petrašiūnų seniūnija
- Šančių seniūnija
- Šilainių seniūnija
- Vilijampolės seniūnija
- Žaliakalnio seniūnija
| ||||||||||||||||||||
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno miestas turi daugiau kaip 20 miestų partnerių. 2009 m. pavasarį prie Kauno miesto savivaldybės pagrindinio pastato įrengtas stendas, kuriame pavaizduoti su Kaunu partnerystės ryšius užmezgusių miestų pavadinimai ir herbai. [5][6]
Balstogė, Lenkija
Breša, Italija
Brno, Čekija
Charkovas, Ukraina- Emilija-Romanija, Italija
- Ferara, Italija
Grenoblis, Prancūzija
Hordalando apskritis, Norvegija
Kaliningradas, Rusija- Kava de Tirenis, Italija
- Lacijus, Italija
Lavrijas, Graikija
Lincas, Austrija
Linšiopingas, Švedija
Lipės apskritis, Vokietija
Los Andželas, JAV- Luckas, Ukraina
Odensė, Danija- Rendė, Italija
San Martinas, Argentina- Sankt Peterburgas, Rusija
Siamenas, Kinija- Ščecinas, Lenkija
Tamperė, Suomija
Tartu, Estija- Vekšė, Švedija
- Vestfoldo apskritis, Norvegija
- Vroclavas, Lenkija
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1935439104
- ↑ Miesto partneriai puikuosis ant stendo prie savivaldybės // Kauno diena, 2009-03-10
- ↑ Kauno partneriai
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||