Kauno marių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kauno marių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Kauno marių pakrantė
Kauno marių pakrantė
Vieta: Kauno rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Kauno marių regioninis parkas vietą.
Kauno marių regioninis parkas
Koordinatės: 54°51′0″N 24°08′0″E / 54.85000°N 24.13333°E / 54.85000; 24.13333Koordinatės: 54°51′0″N 24°08′0″E / 54.85000°N 24.13333°E / 54.85000; 24.13333
Plotas: 98,69 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Kauno mariu regioninis parkas.png
Regioninio parko lankytojų centras Vaišvydavoje

Kauno marių regioninis parkas yra vidurio Lietuvoje, į rytus nuo Kauno. Parko direkcija – Vaišvydavos km., plotas 9869 ha, vandenys užima 53 proc., miškai 33,5 proc. Parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti unikalų Kauno marių tvenkinio kraštovaizdį, pakrančių miškų augmeniją bei gyvūniją (gamtinę ekosistemą) ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko draustiniuose saugomos prie marių prieinančios sengirės (Rumšiškių, Dabintos miškai) su turtingu augalijos ir gyvūnijos kompleksu, į marias įtekančių upelių hidrografinė struktūra bei tikrais fjordais virtusios įlankėlės, didžiosios atodangos, ypač retų Lietuvoje žinduolių – didžiųjų miegapelių – populiacija, pelkėjančių tankiais nendrynais apaugusių marių pakrančių vandens paukščiai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas.

Parko svarbiausias akcentas – Kauno marios, užimančios 63,5 km², susiformavo 1959 m. užtvenkus Nemuną. Iš dabartinės marių teritorijos buvo iškelti 33 kaimai, užlietos derlingos žemės. Puikūs reginiai į marias, mišką ir sudėtingą reljefą atsiveria nuo Pakalniškių, Lašinių, Samylų piliakalnių. Dabar tai mėgstama Kauno ir aplinkinių miestų gyventojų poilsio vieta. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų vandens paukščių: didysis ir mažasis baubliai, didysis dančiasnapis, juodasis peslys, jūrinis erelis, švygžda, plovinė vištelė, raudonkojis tulikas, juodkrūtis bėgikas, mažoji žuvėdra, tulžys; didysis kormoranas.

Veisiasi žuvys: kuojos, lydekos, karšiai, lynai, starkiai, šamai.

Unikalios ir vertingos augalų bendrijos: kadagių slėnis Arlaviškių botaniniame draustinyje, pušų sengirės Dabintos miške, apsauginiai marių šlaitų želdiniai ir vaizdingoje viršutinėje Nemuno slėnio terasoje užveistas peizažinis Girionių parkas.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažaislio vienuolynas

Parko teritorijoje yra Pažaislio vienuolyno ansamblis – vienas vertingiausių brandžiojo baroko kūrinių Lietuvoje ir visoje XVII a. Šiaurės rytų Europoje. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomi ir eksponuojami pagrindinių etnografinių krašto regionų architektūros, kultūros, buities eksponatai, daug praeities vertybių. Aukštame, vaizdingame marių krante įsikūręs poetės Salomėjos Nėries memorialinis muziejus Palemone, poeto Jono Aisčio muziejus Rumšiškėse, iš Kauno marių dugno iškelta ir į viršutinę Nemuno terasą perkelta Rumšiškių bažnyčia bei varpinė, daugiau kaip 20 istorijos ir archeologijos paminklų.

Parke yra 9 piliakalniai: Kauno marių pakraščiuose yra Pakalniškių, Vieškūnų, Lašinių, Samylų, Dovainonių, Maisiejūnų ir Surgantiškių, Dabintos, Visginų piliakalniai, Dovainonių ir Maisiejūnų pilkapynai.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rumšiškių muziejus

Kauno marios – vienas tinkamiausių vandens telkinių Lietuvoje mėgstantiems buriuoti bei plaukioti motorinėmis valtimis. Galima pasinaudoti Kauno „Žalgirio“ jachtų klubo paslaugomis, čia organizuojami pramoginiai plaukiojimai jachtomis, kateriais, mokoma buriuoti. Daugiausia tinkamų poilsiauti bei maudytis pakrančių yra žemutinėje marių dalyje – Pažaislio pusiasalyje, ties Jakštonimis, Grabučiškėmis, Girionimis. Pasistatyti palapinę ar susikurti laužą galima Duobkalnio, Laumėnų, Samylų, Rumšiškių poilsiavietėse.

Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje galima pajodinėti ar pavažnyčioti arklius, visą muziejaus ekspoziciją aplankyti važiuojant brička. Marios ir jų apylinkės mėgstamos žvejų ir medžiotojų, pamario miškuose galima pagrybauti ir pauogauti. Galima pakeliauti 3 km ilgio Pakalniškių ekologiniu taku.

Parke švenčiamos Užgavėnės, Velykos, Atvelykis, Jurginės, Sekminės, Žemės diena, vyksta Pažaislio muzikos festivalis.

Draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadagių slėnis

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jus kviečia Kauno marių regioninis parkas. – Kaunas: Lututė, 2007. – 32 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-61-4
  • Vabzdžiai ir moliuskai Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose (sud. Giedrius Vaivilavičius). – Kaunas: Lututė, 2008. – 96 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-055-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]