Aleksoto seniūnija
| Aleksoto seniūnija | |
 Seniūnijos administracija 2022 m. | |
| Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė |
|---|---|
| Centras | Kaunas |
| Adresas | Veiverių g. 132 |
| Seniūnas | Roberta Kuzmickienė |
| Gyventojai (2021) | 21 390 |
| Plotas | 24,76 km² |
| Tankumas (2021) | 864 žm./km² |
| Gyvenvietės | 0 |
| |
Aleksoto seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Kauno miesto savivaldybės pietvakarinėje dalyje, kairiajame Nemuno krante.[1] Šiaurėje ribojasi su Centro seniūnija, rytuose su Šančių seniūnija. Apima Birutės, Fredos, Aleksoto, Kazliškių ir Marvelės mikrorajonus.
Veikia poliklinika, Marvelės žirgynas, AB „Kauno grūdai“, veikiančios Aleksoto žydų kapinės, neveikiančios Fredos kapinės ir Aleksoto senosios kapinės ir kt. Mokymo įstaigos – 2 vidurinės mokyklos (apie 1900 mokinių), 3 pradinės mokyklos (apie 300 mokinių), 4 vaikų darželiai. Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia – Aleksoto religinis centras, botanikos sodo teritorijoje anksčiau veikė Fredos cerkvė, yra du vienuolynai – Šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas Birutėje ir Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vienuolynas Linksmadvaryje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniūnija užima 2476 plotą,[2] ji įsikūrusi kairiajame Nemuno krante, kurį su dešiniuoju krantu jungia Aleksoto tiltas (centre, jungia su Senamiesčiu ), Česlovo Radzinausko tiltas (vakaruose, jungia su Vilijampole) ir Čiurlionio tiltas (rytuose, jungia su Naujamiesčiu). Seniūnijoje yra 243 gatvės (bendras ilgis 150 km), 4031 gyvenamas namas.[3] Link Garliavos eina Veiverių plentas ( 130 Kaunas–Prienai–Alytus ), išilgai Nemuno eina Užnemunės, H. ir O. Minkovskių, Piliakalnio gatvės. Rytiniu pakraščiu eina Kauno–Kybartų geležinkelis.
Seniūnijoje yra 14 vietovių – Aleksotas, Žemoji Freda, Aukštoji Freda, Julijanava, Birutė I, Birutė II, Jiesia, Narsiečiai, Naugardiškė, Tirkiliškiai, Kazliškiai, Yliškės, Linksmadvaris, Marvelė.[4]
Čia yra Aleksoto oro uostas, Fredos miestelis, VDU botanikos sodas, Antakalnio parkas, Naugardiškių parkas, Aleksoto funikulierius, Napoleono kalnas (64 m), II fortas, I baterija. Miškingų plotų nedaug – daugiausia šiaurės vakariniame ir rytiniame pakraštyje, Nemuno upės slėniuose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnija įkurta 2000 m. vasario 24 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 20.
| Seniūnijos istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Gyvenvietės | |
| 2001-04 (Išsamiau) |
22 947 | |||
| 2011 m. (Išsamiau) |
21 178 | |||
| 2021 m. (Išsamiau) |
25 | 21 390 | ||
Seniūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liukrecija Navickienė, iki ~2020 m.
- Vytautas Narkevičius, 2022 m.
- Roberta Kuzmickienė nuo 2022 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aleksoto seniūnija. Archyvuota kopija 2016-04-23 iš Wayback Machine projekto. Kaunas.lt (tikrinta 2022-05-26).
- ↑ Kauno miesto Aleksoto vietos veiklos grupė – ES investicijos[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-23. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Aleksoto seniūnija. Lietuva.lt (tikrinta 2006-01-13).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aleksoto seniūnijos gatvės. Kaunas21.lt
| |||||