Rendė
| Rendė it. Comune di Rende | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija
|
| Regionas |  Kalabrija
|
| Provincija | Kozencos provincija |
| Meras | Cavalcanti Vittorio |
| Gyventojų | 35 690 |
| Plotas | 81,90 km² |
| Tankumas | 436 žm./km² |
| Altitudė | 480 m |
| Pašto kodas | 87036 |
| Tel. kodas | 0984 |
| Tinklalapis | www.comune.rende.cs.it |
 Vikiteka |
Rendė |
| Miesto globėjas (-ai) | Nekaltas Marijos prasidėjimas |
Rendė (it. Rende) – Italijos miestas Kalabrijoje, Kozencos provincijoje. Čia yra Kalabrijos universiteto būstinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Enotriai, atvykę iš Sant'Eufemijos lygumos, įkūrė prie jų vadintos Acheronte upės Acheruntiją, o vėliau Pandoziją. Vietovė netiko gynybai, tad Acheruntijos gyventojai apsistojo kur dabar yra Nogianas. Nauja gyvenvietė datuojama 520 m. pr. m. e. ir vadinosi Aruntia („Stipriųjų namai“), o vėliau Arintha. Romėnų laikais miestas turėjo municipiją, bet kai Spartakas keliavo per Kračio slėnį daug miesto gyventojų prie jo prisidėjo. 547 m. po stipraus pasipriešinimo miestą užėmė barbarai. Vėliau čia valdė Bizantija ir musulmonai. Tik 921 m. laimėjus svarbų mūšį saracėnai buvo išvyti iš Kračio slėnio. Tačiau jie grįžo ir vietiniai glaudėsi Siloje iki normanų atvykimo 1059 m. Arintą jie valdė tiesiogiai, ypač Robert Guiscard, kuris uždėjo miestui mokesčius ir paskyrė jį Kozencos archivyskupui. 1091 m. visa Kozencos apylinkė sukilo dėl didelių mokesčių. Tuo metų sritį valdė Roger Borsa, Robert Guiscard sūnus, paprašė dėdės Rodžerio I ir brolio Bohemondo pagalbos. Po to sritį valdė Bohemondas, kuris nusprendė pastatyti didelę pilį tarp Surdo ir Emolio upių, kuri valdytų visą Kračio slėnį. Pilis buvo baigta 1095 m. Tuomet pirmąkart oficialiuose dokumentuose minima Renne, kuri senąja prancūzų kalba reiškė karalystę.
Rendės pilis buvo Bohemondo būstinė ruošiantis Kryžiaus žygiui 1096 m. Jis grįžo į pilį 1106 ir prieš mirtį 1111 m. Žemės drebėjimas 1184 m. apgadino pilį ir kelias bažnyčias, miestas patyrė recesiją. 1189-1194 m. vyko kova dėl Sicilijos sosto, kol imperatorius Henrikas VI, Konstancijos Sicilietės vyras, jo neužėmė. Vykdamas pro Rendė imperatorius apdėjo vietinius dideliais mokesčiais, o juos bandė ginti Konstancijos nuodėmklausys Joachimas Fiorietis, nes jis Rendės kalnuose praleido metus prieš tapdamas Koraco abatu. Po Henriko VI mirties jo našlės globojamas miestas atsigavo. Imperatorius Frydrichas II patvirtino, kad Rendė priklauso Kozencos archivyskupui. Frydrichui II atvykus į Kozencos katedros įnauguraciją 1222 m. Rendės gyventojai pasirodė su dabartiniu miesto herbu.
Po Frydricho mirties Karolis I Anžu nugalėjo Manfredą Benevento mūšyje 1266 m. ir tapo Sicilijos karaliumi. Po 1319 m. Migliarese šeima iš Rendės pradėjo tarnauti Anžu. 1437 m. Kalabriją užėmė Aragonas, o 1442 m. Rendė atiteko Adorno šeimai iš Genujos. Valdant imperatoriui Karoliui V Rendę valdė Fernando de Alarcón, Kozencos gubernatorius. 1531 m. Rendė tapo markizatu, o 1535 m. Rendės kariai pro Neapolį vyko į Tunisą kautis su maurais. Alarcón de Mendoza šeima valdė Rendę iki 1817 m.
1794 m. Rendę pasiekė Prancūzijos revoliucijos idėjos. Mokesčiai ir neteisybė kėlė neapykantą Burbonų valdžiai. 1817 m. pilis buvo parduota Magdalone šeimai. Per Italijos suvienijimą daug Rendės gyventojų prisidėjo prie karbonarų ir dalyvavo sukilimuose 1820-21 m. ir 1831 m. 1860 m. Rendė teikė pagalbą Giuseppe Garibaldi, o rugpjūčio 24 d. sukilo prieš Burbonų valdžią.