Kauno teriologiniai draustiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno teriologinis draustinis)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kauno teriologiniai draustiniai
IV fortas-teriologinis draustinis.JPG
Teriologinis draustinis Rokuose
Tipas teriologinis
Vieta Kaunas
Koordinatės
Plotas 0,32 km²
Įsteigimo data 1991 m.
Pavaldumas savivaldybės
Kauno mariu regioninis parkas.png

Kauno teriologiniai draustiniaišikšnosparnius saugantys zoologiniai-teriologiniai draustiniai Kauno mieste. Draustiniai buvo pavadinti aplinkinių kaimų ar upelių vardais. Kiekvienas draustinis turi savo nuostatus, kurie apriboja naudotojų ūkinę veiklą ir užtikrina šikšnosparnių apsaugą. Draustinių teritorijoje draudžiama keisti gamtinę aplinką, o šikšnosparnių žiemojimo metu nuo rugsėjo iki gegužės mėnesių juose lankytis. Draustinių bendras plotas 32 ha.

Teriologiniai draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno miesto savivaldybės žinioje yra 10 vietinės reikšmės šikšnosparnių draustinių, įsteigtų 1991 m. Valstybinio draustinio statusą turi zoologinis-teriologinis draustinis Rokuose, įsteigtas 1988 m. IV forte.

Nr. Draustinis Pavaldumas Paskelbtas Plotas, ha Vieta Koordinatės Pastabos
1. Julijanavos teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 5,400 II fortas 54°51′44″N 23°52′35″E / 54.862257°N 23.876486°E / 54.862257; 23.876486
2. Karkazų teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,342 Karkazai 54°50′53″N 23°55′27″E / 54.847997°N 23.924054°E / 54.847997; 23.924054
3. Kauno teriologinis draustinis Lietuvos Respublika 1988 7,998 IV fortas 54°50′59″N 23°57′17″E / 54.849830°N 23.954598°E / 54.849830; 23.954598
4. Milikonių teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 2,446 Milikonys 54°55′11″N 23°53′08″E / 54.91964°N 23.88568°E / 54.91964; 23.88568
5. Naujosios Fredos teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 5,834 III fortas 54°51′00″N 23°54′25″E / 54.849879°N 23.90694°E / 54.849879; 23.90694
6. Romainių 1-asis teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,320 Romainiai 54°55′42″N 23°51′08″E / 54.92847°N 23.85211°E / 54.92847; 23.85211 Įtvirtinimas prie šiaurinio lanksto (via Baltica)
7. Romainių 2-asis teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,428 Šilainiai 54°56′17″N 23°51′54″E / 54.93815°N 23.86502°E / 54.93815; 23.86502 Į vakarus nuo IX forto
8. Sąnašos teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,405 Seniava 54°51′13″N 23°53′45″E / 54.85348°N 23.89574°E / 54.85348; 23.89574 Įtvirtinimas prie Sąnašos upelio
9. Sėmenos 1-asis teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,408 Panemunė 54°51′26″N 23°58′56″E / 54.85732°N 23.98235°E / 54.85732; 23.98235
54°51′31″N 23°59′07″E / 54.85862°N 23.98524°E / 54.85862; 23.98524
Prie Sėmenos upelio, per dvi vietas
10. Sėmenos 2-asis teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 0,120 Panemunė 54°51′35″N 23°59′30″E / 54.85976°N 23.99167°E / 54.85976; 23.99167 Prie Sėmenos
11. Žagariškių teriologinis draustinis Kauno miesto sav. 1991 6,319 I fortas 54°53′01″N 23°51′48″E / 54.88362°N 23.86341°E / 54.88362; 23.86341

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. buvo ištirta keturių draustinių – Julijanavos, Fredos, Rokų ir Žagariškių būklė, atlikti šikšnosparnių rūšinės įvairovės tyrimai, parengtos rekomendacijas šikšnosparnių gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tyrimų metu nustatytos šios draustiniuose žiemojančių šikšnosparnių rūšys: vandeninis pelėausis; Natererio pelėausis; Brandto pelėausis; europinis plačiaausis; kūdrinis pelėausis, rudasis ausylis, šiaurinis šikšnys.

Draustinių priežiūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės saugomo draustinio teritorijoje IV forte

2010 m. buvo paruoštas Rokų draustinio (IV forte) teritorijos gamtotvarkos planas. Forto ribos sutampa su teriologinio draustinio ribomis. Draustinis priskiriamas Kauno marių regioniniam parkui. Fortas yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Kauno teriologinis draustinis taip pat yra įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Natura 2000. Tai viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje.[1]

Kad šikšnosparniai lengviau pasiektų žiemojimo vietas apleistų gynybinių statinių požemiuose, 2012 m. čia buvo iškirsti krūmai, kita sumedėjusi augalija, kuri šaknimis ardė pastatų fizinę struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė galimybės netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškant tinkamiausio kampelio hibernacijai. Šiame forte aptinkamos retos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą, tarp jų – europinis plačiaausis ir kūdrinis pelėausis. Didelę grėsmę šikšnosparniams kėlė tai, kad per pastatus apaugusius krūmus bei medžius jiems ne vienerius metus buvo sunku patekti į žiemavietes. Čia siekiama palaikyti ne mažesnes kaip 20–40 europinių plačiaausių, 7–15 kūdrinių pelėausių ir ne mažiau kaip 300–350 kitų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Bus stengiamasi teritorijoje užtikrinti žiemojančių gyvūnų ramybės būklę. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas, pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.kaunomarios.lt/?read=11945 Kauno tvirtovės IV forte pagerės sąlygos žiemoti ypatingiems gyventojams

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]