Antanas Gravrogkas
| Antanas Gravrogkas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1880 m. gegužės 18 d. Šeduva, Panevėžio apskritis |
| Mirė | 1958 m. balandžio 1 d. (77 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Kritupas Juozapas Karolis Gravrogkas (1839–1913) |
| Motina | Julijona Goes (1851–1885) |
| Sutuoktinis (-ė) | Stefanija Gruzdytė |
| Vaikai | Kristupas |
| Veikla | inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas |
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija |
| Alma mater | 1910 m. Peterburgo technologijos institutas |
Grafas Antanas Julijonas Gravrogkas (Antoni Julijan Gravrogc, 1880 m. gegužės 18 d. Šeduvoje – 1958 m. balandžio 1 d. Kaune) – Lietuvos inžinierius mechanikas, visuomenės veikėjas, siaurojo geležinkelio direktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
'Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išversti iki galo, tvarkingai suformatuoti, vikizuoti' Jei galite, sutvarkykite. |
Kilęs iš senos grafų titulą turinčios von Gravrogk (Graurod, Graenrodt, Grorodt, Garderode, Greverode, Grawrogk) ir baronų von Goes, bei von Haren giminių.[1] Bernard von Haren 1253 metais buvo Memel ir Kuldigos komturas. 1259 metais būdamas Livonijos (Kalavijuočių) Ordino Didžiuoju Magistru, dalyvavo Skuodo mūšyje. Gravrogkai kilę iš iš Friesland, XII a. paplitusi Nordrhein-Westfalen, XIV–XVII a. Rheinland-Pfalz kur XIV–XV a. užėmė aukštas pareigas. O LDK XVII a. valdė beveik visą šiaurės Lietuvą, vėliau nusigyveno ir sulenkėjo. Giminė, kaip turinti Riterio titulą minima jau IX a. Geldulf Herren de Greverode, 1118 metais minimas gyvenvietėje Grefrath. Šis pavadinimas reiškią „Rodung der Grafen“ – grafų nuosavybė. 1221 metais minimi Bruder Arnold, Albert und Walter von Greverode – Rheingrafen, Herren zu Greherath, Sande, Cleve und Heithausen. 1553 metų balandžio 14 dieną, Rheinland-Pfalz krašto valdovai, Philipp von Nassau-Saarbrücken ir Philipp von Nassau-Wiesbaden-Idstein, suteikė Philipps von Grorodt paveldimą Markgrafo titulą. Vėliau, 1560 metais Philipps von Grorodt tapo Vitztum im Rheingau (Stathalter), juo buvo iki gyvenimo galo 1567 metais. Jo anūkui, Christoph Georg von Grawrogk, 1628 metais Švedijos Karalius Gustav II Adolf patvirtino paveldimą grafo titulą.[2]
Mokėsi Telšių mokykloje, 1892–1893 m. Mintaujos gimnazijoje, 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją. 1900 m. įstojo į Peterburgo universiteto Matematikos fakultetą, tačiau jame mokėsi neilgai. 1903 m. įstojo ir 1910 m. baigė Peterburgo technologijos institutą. Studijų metais dalyvavo lietuvių studentų organizacijų ir Lietuvos socialdemokratų partijos veikloje. 1910 m. Peterburge vedė bajoraitę Stefaniją Gruzdytę-Gruzdz (1884–1977), 1925 m. susilaukė sūnaus Kristupo (Christoph von Grawrock). Dirbo inžinieriumi Jekaterinoslavo metalurgijos fabrike, 1916–1919 m. Smolenske.
1920 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos geležinkeliuose. 1922–1924 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, 1925 m. docentas. Pasižymėjo kaip aktyvus visuomenės veikėjas, ilgus metus buvo Lietuvos šaulių sąjungos vicepirmininkas. 1923 m. vienas pagrindinių Klaipėdos krašto sukilimo organizatorių. 1932–1933 m. Kauno miesto burmistras.[3][4][5] 1932–1934 m. Lietuvos miestų sąjungos pirmininkas. 1944–1950 m. Kauno valstybinio universiteto, nuo 1950 m. Kauno politechnikos instituto Technikos fakulteto Technologijos katedros dėstytojas, profesorius. Dėstė metalų technologiją, vėliau, studentams mechanikams – medžio technologiją ir malūnus, 1952 m. docentas.[6]
Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Rašė laikraščiams ir žurnalams „Varpas“, „Skardas“, „Naujoji Gadynė“, „Viltis“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“ (1930–1931 m. jį redagavo), fakulteto žurnalui „Technika“.[7] Pasirašinėjo slapyvardžiu Vikingas. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1990 m. Antano ir Julijono Gravrogkų vardu pavadinta Kauno Dainavos mikrorajono gatvė.[8]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos pramonė, 1925 m.
- Metalų technologija: vadovėlis, 1926 m.
- Reaktingųjų vandens turbinų darbo rato apskaičiavimas, 1939 m.
- Reaktyvinių vandens turbinų analitinio skaičiavimo būdas, 1945 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1928 m. LDK Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1925 m. Klaipėdos krašto išvadavimo sidabrinis skydas
- 1931 m. Šaulių žvaigždė
- 1939 m. Šaulių žvaigždės medalis
- Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (po mirties 2016-09-29)[9][10][11]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://gravrogkai.simplesite.com Archyvuota kopija 2017-11-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kauno burmistro genealogija // Lietuvos žinios, 1932-01-20, 5 psl.
- ↑ Kauno miesto burmistru išrinktas inž. Antanas Graurogkas // Lietuvos žinios, 1932-01-19
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?1280472019 Archyvuota kopija 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Rudnickienė L., Žmogiškumo triumfas, Sidabrė [Joniškio r.], 2016-03-23, p. 1, 3
- ↑ Antanas Gravrogkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 652
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 154 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GRAVROGKAS%20ANTANAS Archyvuota kopija 2016-10-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.lrp.lt/data/public/uploads/2016/09/2016-09-26-1k-759.pdf Archyvuota kopija 2016-10-02 iš Wayback Machine projekto.; https://www.lrp.lt/lt/zydu-gelbetojai-drasos-ir-kilnumo-pavyzdys/26242 Archyvuota kopija 2016-10-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ripskytė L., Medvilionių dvaras nuskambėjo ir žydų gelbėjimo istorijoje, Šiaulių kraštas, 2016 m. spalio 6 d., p. 8.
- ↑ Rudnickienė L., Medvilionių dvarelis - žmogiškos dorybės lopšys, Sidabrė, 2016-10-01, p. 1, 3.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Juozas Vokietaitis |
 1932–1933 m. |
Po to: Antanas Merkys |