Pereiti prie turinio

Kauno Saulės gimnazija

Koordinatės: 54°54′8.2″ š. pl. 23°54′44.2″ r. ilg. / 54.902278°š. pl. 23.912278°r. ilg. / 54.902278; 23.912278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°54′8.2″ š. pl. 23°54′44.2″ r. ilg. / 54.902278°š. pl. 23.912278°r. ilg. / 54.902278; 23.912278

Kauno „Saulės“ gimnazija
Kauno „Saulės“ gimnazija herbas
Kauno „Saulės“ gimnazija herbas
Kauno „Saulės“ gimnazija
{{{antraštė}}}
Adresas Savanorių pr. 46, Kaunas
Direktorius(-ė) Sonata Drazdavičienė
Mokinių skaičius 978 (2022 m.)
Įkūrimo data 1923 m. liepos 18 d.
Uždarymo data
Išleista laidų 93
Pedagogų skaičius 84

Kauno „Saulės“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Savanorių pr. 46, vykdanti vidurinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas – 190134683. Steigėjas – Kauno miesto savivaldybės taryba.[1][2]

1905 m. revoliucija Rusijoje privertė carizmą padaryti nuolaidų tautinėms mažumoms. 1906 m. birželio 25 d. buvo įkurta „Saulės“ švietimo draugija, patvirtinti šios draugijos įstatai, konstatavę draugijos įkūrimą. Draugijos tikslas buvo „platinti apšvietimą ant pamato katalikų tikėjimo tarp lietuvių gubernijoje“. 1906 m. draugija slaptai įkūrė mokytojų kursus, kurie 1907 m. buvo legalizuoti. Ilgametis jų vadovas buvo pedagogas Juozas Vokietaitis (1872–1931).

Draugijos pastangomis 19121913 m. buvo pastatyti Kauno „Saulės“ rūmai. Pastatui būdinga plytų stiliaus architektūra.[3] Juose įkurti mokytojų kursai, vėliau pavadinti mokytojų seminarija. Šie rūmai buvo pirmasis švietimo reikmėms skirtas pastatas Kaune ir Lietuvoje, įrengtas lietuvių iniciatyva bei visuomenės lėšomis. Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki 1914 m. Prasidėjus karui kursų klausytojai buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau į Voronežą, tapo visų ten gyvenusių lietuvių mokytojų veiklos branduoliu.

„Saulės“ mokytojų seminarijos 11-oji laida, 1931 m.

1918 m. kursų dalyviams grįžus į Kauną, atidaryta „Saulės“ mokytojų seminarija. „Saulės“ mokytojų seminarija tapo centru, kuris traukė žinomus Lietuvos veikėjus. Čia dirbo Juozas Karosas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Tomas Ferdinandas Žilinskas, Kazimieras Žitkus ir kiti. 1919 m. kovo mėn. „Saulės“ rūmai priglaudė pirmąją muzikos mokyklą Lietuvoje, vadovaujamą Juozo Naujalio. 1923 m. liepos 18 d. „Saulės“ rūmuose įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kurioje mokėsi 27 mokinės. Mokinių skaičiui didėjant, 1926 m. liepos 14 d. progimnazijai suteikiamas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. 1930 m. balandžio 1 d. LR Švietimo ministerija leido Šv. Kazimiero Seserų kongregacijai perimti iš „Saulės“ draugijos mergaičių gimnaziją ir ją pavadinti Kauno Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Jai vadovauti ir mokyti buvo pakviestos seserys kazimierietės. 1929 m. gimnazija išleido pirmąją laidą. Mokyklą baigė 19 mergaičių. 1937–1938 m. gimnazijoje mokėsi iki 500 moksleivių. Gimnazistės dėvėjo bordo spalvos uniformą (vasarą – bordo spalvos sijoną ir kepuraitę, baltą drobinę palaidinukę). Gimnazija turėjo savo vėliavą, himną, kiekviena laida – vardą ir savo laidos himną (pirmoji – baltoji, 1930 m. – žydroji ir t. t.).

Kauno „Saulės“ gimnazija, XX a. pradžia
Kauno „Saulės“ gimnazija, XX a. pradžia

1940 m. Šv. Kazimiero seserų Kongregacijos mergaičių gimnazija pavadinta Kauno 8-ąja gimnazija, tapo berniukų (visos mergaitės perkeltos į Kauno 3-ąją gimnaziją), o nuo 1950 m., kaip ir visos gimnazijos Lietuvoje, Kauno 8-ąja vidurine mokykla. 1962 m. gegužės 18 d. LTSR Švietimo ministro įsakymu mokykloje įvedamas sustiprintas matematikos ir fizikos profilinis mokymas pagal specialų mokymo planą. 1963 m. spalio 21 d. LTSR Ministrų tarybos nutarimu mokyklai suteiktas sovietinio partizano Juozo Aleksonio vardas. 1974 m. pastatytas mokyklos priestatas. 1986 m. mokykloje atidarytas pirmasis tuometinėje LTSR informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų kabinetas, kuriame buvo įrengta 18 darbo vietų. 1989 m. balandžio 30 d. mokyklai sugrąžintas „Saulės“ vardas. 1993 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas, iš gimnazijos iškelta Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla. 20012002 m. gimnazija renovuota. 2003 m. gimnazija tapo išgryninta – keturmetė – gimnazija.

Pavadinimų kaita

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1940 m. – Kauno 8‑oji gimnazija
  • 1950 m. – Kauno 8‑oji vidurinė mokykla
  • 1963 m. – Kauno J. Aleksonio vidurinė mokykla
  • 1989 m. – Saulės vidurinė mokykla
  • 1993 m. – Saulės gimnazija
  • 1923–1928 m. Katerina Milevičiūtė
  • 1928–1934 m. Ona Liauksminaitė
  • 1934–1940 m. Anelė Česnaitė
  • 1941–1943 m. Zigmas Kuzmickis
  • 1943–1944 m. Juozas Rainys
  • 1944–1946 m. Juozas Matusevičius
  • 1946–1947 m. Albertas Endzaitis
  • 1947–1951 m. Aloyzas Brazdžionis
  • 1951–1958 m. Vladas Rutkauskas
  • 1958–1962 m. Aldona Mickevičienė
  • 1963–1966 m. Jonas Barcys
  • 1966–1974 m. Vytautas Želvys
  • 1974–1979 m. Laima Krasauskaitė
  • 1979−2014 m. Aldona Sellienė
  • nuo 2015 m. Sonata Drazdavičienė

Žymūs mokytojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs mokiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Kauno „Saulės“ gimnazija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Kauno „Saulės“ gimnazija aikos.smm.lt
  3. Plytų stilius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010