Antanas Garmus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie teismo medicinos gydytoją žr. Antanas Algirdas Garmus.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Garmus
Gimė: 1881 m. vasario 19 d.
Tursonas, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr.
Mirė: 1955 m. liepos 23 d. (74 metai)
Čikaga
Veikla: Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas
Partija: 1901 m. Lietuvos socialdemokratų partija
Alma mater:

Antanas Garmus (slapyvardžiai: A. Švogeris, A. Š., O. Birmantaitė, Š – vis, 1881 m. vasario 19 d. Tursonas, Aukštosios Panemunės valsčius, Kauno apskr. – 1955 m. liepos 23 d. Čikaga) – Lietuvos gydytojas, JAV lietuvių visuomenės ir politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo Kijevo universitete, 19071914 m. – Berno universitete. Grįždamas į Lietuvą atostogų parsiveždavo lietuviškos spaudos (brošiūrų, atsišaukimų), platindavo ją Kaune ir apylinkėse. Bendradarbiavo su kitais knygnešiais.

Apie 1899 m. įsitraukė į socialdemokratų judėjimą, nuo 1901 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 19051906 m. už Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų vykdymą sėdėjo Suvalkų Kalvarijos kalėjime. 1914 m. už politinę veiklą kalėjo Lomžos kalėjime.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 19151918 m. karo gydytojas fronte, vėliau – Penzos žemietijos gydytojas. Grįžęs į Lietuvą, 19261929 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto asistentas, 19321933 m. – Raudonojo Kryžiaus sanatorijos direktorius. Nuo 1933 m. dirbo Kauno ligonių kasoje.

19341940 m. Kauno savivaldybės tarybos narys. Medicinos draugijos valdybos narys, Tarptautinės sąjungos kovai su tuberkulioze (Paryžiuje) valdybos narys. TSRS užėmus Lietuvą, nuo 1940 m. birželio 20 d. iki lapkričio 20 d. – Kauno burmistras. 1940 m. birželio 23 d. – 1941 m. liepos 3 d. – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas. 19401944 m. Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros vedėjas. 1940 m. liepos 14 d. išrinktas į Liaudies seimą, bet 1942 m. savo pareiškime iškėlė visą šių rinkimų klastą.

Antrojo pasaulinio karo metais įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. 1944 m. rugpjūčio 15 d. bandė žvejų laiveliu pabėgti į Švediją, bet vokiečių pagautas, pasodintas į Rygos kalėjimą, po to – į Mainleuso darbo stovyklą. 1945 m. balandžio 13 d. amerikiečių karių išlaisvintas, kurį laiką dirbo Vokietijoje. 1949 m. lapkričio 7 d. atvyko į JAV. 1954 m. išrinktas Amerikos lietuvių gydytojų draugijos garbės nariu.

Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Naujienos“, „Ūkininkas“, „Naujoji Gadynė“, 1906 m. – „Kova“, 1907 m. – „Darbininkas“, „Žarija“, „Lietuvos ūkininkas“, 19061910 m. – „Vilniaus žinios“, nuo 1910 m. „Lietuvos žinios“, JAV – „Keleivis“, „Naujienos“, „Darbas“. 1934 m. redagavo žurnalą „Sveikata“. Parašė atsiminimų, mokslo populiarinamųjų veikalų, apsakymų.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemuno pakrantėmis, atsiminimai, 1951 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas Kaluškevičius ir kt. Antanas Garmus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 432 psl.