Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′35.09″ š. pl. 23°55′28.56″ r. ilg. / 54.8930806°š. pl. 23.9246000°r. ilg. / 54.8930806; 23.9246000

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija herbas
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Kaunas
Mokyklos direktorius(-ė): Nijolė Šimkevičienė
Mokinių skaičius: 811
Įkūrimo data: 1919 m. lapkričio 17 d.
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 70

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Miško g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290134150. Pavadinta lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokyklos kieme

Gimnazija skaičiuoja savo istoriją nuo , kai buvo įsteigta Švietimo ministerijos Pirmoji Kauno vidurinė mokykla, o nuo 1936 m. ji tapo Kauno 4-ąja valstybine gimnazija. Visą prieškario laikotarpį svarbiausia mokyklos problema buvo patalpos. Tik susikūrus mokyklai ji glaudėsi Kauno „Aušros“ gimnazijos patalpose.

Į pagrindinį pastatą, įsikūrusį Miško g. ir Vytauto prospekto kampe, 1931-1940 metais naudotą lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos, Kauno 4-oji valstybinė gimnazija įsikraustė 1939 m. jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Šis pastatas naudojamas nuo 1935 m. Priestatas Vytauto prospekte naudojamas nuo 1962 m., o priestatas Miško g. naudojamas nuo 1970 m.

1968 m. buvo įvestas pagilintas vokiečių kalbos mokymas. Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 01-02-297 sprendimu Kauno 4–oji vidurinė mokykla pavadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2002 m. gegužės 24 d. Nr. 928 mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Nuo 2008 metų gimnazija keturmetė. Pastate mokosi dalis V. Kudirkos progimnazijos mokinių.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Busilas – 1919 m.;
  • Stasys Čiurlionis1936-1940 m.;
  • Vincas Žilionis - apie 1954 m., rašytojas.
  • Anicetas Mockus;
  • Antanas Bartašius;
  • Irena Kašienė:
  • Nijolė Šimkevičienė (nuo 2017 m.)

Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mjr. Pranas Ambraziūnas, muzikos mokytojas (1950), buvęs Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas, vėliau - politinis kalinys;
  • Jovita Čenienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, "Skaitinių" V-VI klasėms (1954) bendraautorė;
  • Monika Jakubauskienė, vokiečių kalbos mokytoja ekspertė, vokiečių kalbos vadovėlių ir pratybų autorė;
  • Stefa Navardaitienė, chemijos mokytoja, kaimo kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ viena iš kūrėjų ir vedančioji;
  • Sigitas Nefas, istorijos mokytojas metodininkas;
  • Giedrė Kuzmickienė, chemijos vyresnioji mokytoja;
  • Daiva Ivanovienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, II vadybinė kategorija, švietimo vadybos magistrė, vokiečių k. mokytoja metodininkė;
  • Audronė Zamalienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, švietimo vadybos magistrė, kanonų teisės licenciatė, tikybos vyresnioji mokytoja.
  • Raimonda Kersnauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokykloje mokėsi arba ją baigė:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]