Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
Koordinatės: 54°53′35.09″ š. pl. 23°55′28.56″ r. ilg. / 54.8930806°š. pl. 23.9246000°r. ilg.
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija |
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Miško g. 1, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290134150. Pavadinta lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimnazija skaičiuoja savo istoriją nuo tada, kai buvo įsteigta Švietimo ministerijos Pirmoji Kauno vidurinė mokykla, o nuo 1936 m. ji tapo Kauno 4-ąja valstybine gimnazija. Visą prieškario laikotarpį svarbiausia mokyklos problema buvo patalpos. Tik susikūrus mokyklai ji glaudėsi Kauno „Aušros“ gimnazijos patalpose.
Į pagrindinį pastatą, įsikūrusį Miško g. ir Vytauto prospekto kampe, 1931-1940 metais naudotą lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos, Kauno 4-oji valstybinė gimnazija įsikraustė 1939 m. jau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Šis pastatas naudojamas nuo 1935 m. Priestatas Vytauto prospekte naudojamas nuo 1962 m., o priestatas Miško g. naudojamas nuo 1970 m.
1968 m. buvo įvestas pagilintas vokiečių kalbos mokymas. Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 22 d. Nr. 01-02-297 sprendimu Kauno 4–oji vidurinė mokykla pavadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2002 m. gegužės 24 d. Nr. 928 mokyklai buvo suteiktas gimnazijos statusas. Nuo 2008 metų gimnazija keturmetė. Pastate mokosi dalis V. Kudirkos progimnazijos mokinių.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- A. Busilas – 1919 m.;
- Stasys Čiurlionis – 1936-1940 m.;
- Vincas Žilionis - apie 1954 m., rašytojas.
- Anicetas Mockus;
- Antanas Bartašius;
- Irena Kašienė:
- Nijolė Šimkevičienė (nuo 2017 m.)
Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mjr. Pranas Ambraziūnas, muzikos mokytojas (1950), buvęs Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas, vėliau - politinis kalinys;
- Jovita Čenienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, "Skaitinių" V-VI klasėms (1954) bendraautorė;
- Daiva Ivanovienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, II vadybinė kategorija, švietimo vadybos magistrė, vokiečių k. mokytoja metodininkė;
- Monika Jakubauskienė, vokiečių kalbos mokytoja ekspertė, vokiečių kalbos vadovėlių ir pratybų autorė;
- Raimonda Kersnauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
- Giedrė Kuzmickienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, II vadybinė kategorija, edukologijos magistrė, chemijos mokytoja metodininkė,
- Stefa Navardaitienė, chemijos mokytoja, kaimo kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ viena iš kūrėjų ir vedančioji;
- Sigitas Nefas, istorijos mokytojas metodininkas;
- Antanas Gintautas Sakalauskas, vokiečių kalbos mokytojas, antisovietinis rezistentas, 1957 m. suimtas ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo, už mėginimą pabėgti pripučiama gumine valtimi į Gotlandą; 1973 m. kovo 27 d. KGB suimtas už rezistencinę veiklą; 1974 m. nuteistas 6 m. laisvės atėmimo;
- Audronė Zamalienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, švietimo vadybos magistrė, kanonų teisės licenciatė, tikybos vyresnioji mokytoja.
- Stasys Selemenavičius, 1969-1978m. muzikos mokytojas, choro vadovas.
Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokykloje mokėsi arba ją baigė:
- aktorės Eglė Gabrėnaitė, Gražina Baikštytė, Kęstutis Adomaitis;
- dainininkai Eleonora Kliučiūtė, Rūta Morozovaitė, Stasys Povilaitis, Arvydas Vilčinskas, Arvydas Navalinskas, Elvyra Židonytė;
- muzikantai Jonas Toleikis (Gintarėliai, Meteorai), Algis Vitas (Vaizbūnai), Andrius Paškevičius (Amžinas remontas , Vaizbūnai), Audrius Kavoliūnas (Amžinas remontas, Coda, Vaizbūnai), Saulius Lukošius (Kertukai, Aitvarai), Vidas Žindžius (Kertukai), Arūnas Alesius (Meteorai), Vytautas Raguckas (Meteorai), Arvydas Stasiulevičius (Aitvarai), Virgilijus Bliudžius (Kertukai, Nemunai, Garažas67), Arūnas Klimas (Amžinas remontas, Vaizbūnai), Antanas Mačys (Meteorai), Alius Tatarskis (Kertukai, Gėlės), Ervydas Juodišius (Bočiai, Garažas67);
- etnologai Irena Regina Merkienė (buv. Tamošiūnaitė), Jonas Trinkūnas;
- farmacininkai Irena Kavaliauskienė (buv. Pekarskytė);
- gydytojai Jurgis Brėdikis, Audrius Brėdikis; Egidijus Kėvelaitis, Dagmara Reingardienė, Bronė Urbonaitė, Birutė Abraitienė;
- filosofė, rašytoja ir vertėja Loreta Anilionytė;
- istorikas Mindaugas Tamošiūnas;
- IT ekspertas, informatikas Mykolas Okulič-Kazarinas;
- kalbininkas Jonas Balkevičius;
- kompozitorius Juozas Tiškus;
- rašytojai Algimantas Baltakis, Vytautas Petkevičius, Dalia Saukaitytė, Eduardas Selelionis;
- politikai Kazimieras Uoka, Birutė Teodora Visokavičienė; Emanuelis Zingeris, Algirdas Saudargas, Gediminas Budnikas;
- Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas;
- sportininkai Algirdas Brazys, Valdemaras Chomičius, Henrikas Giedraitis, Gediminas Budnikas, Žydrūnas Ilgauskas, Šarūnas Jasikevičius, Justinas Lagunavičiaus, Stasys Brundza;
- žurnalistai Gedvydas Vainauskas, Saliamonas Vaintraubas, Jolanta Šarpnickienė, Monika Petrulienė, Audrius Bačiulis.
- dailininkas Kazys Romualdas Mažeika (mokėsi 1945 - 1951 m.m.)
- pedagogas Juozas Mažeika
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|