Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija
54°53′35.09″ š. pl. 23°55′28.56″ r. ilg. / 54.8930806°š. pl. 23.9246000°r. ilg.
| Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija | |
| Adresas | Miško g. 1, 44321 Kaunas[1] |
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – dieninė Kauno mokykla.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1919 m. įsteigta Švietimo ministerijos Pirmoji Kauno vidurinė mokykla. 1936 m. tapo Kauno 4-ąja valstybine gimnazija. Prieškario laikotarpį svarbiausia problema buvo patalpos. Susikūrus mokyklai ji glaudėsi Kauno „Aušros“ gimnazijos patalpose.
1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Kauno 4-oji valstybinė gimnazija įsikraustė į pagrindinį pastatą, įsikūrusį Miško g. ir Vytauto prospekto kampe, 1931–1940 m. naudotą lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos. Šis pastatas naudojamas nuo 1935 m. Priestatas Vytauto prospekte naudojamas nuo 1962 m., o priestatas Miško g. naudojamas nuo 1970 m.
1968 m. įvestas pagilintas vokiečių kalbos mokymas. 1998 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto valdybos Nr. 01-02-297 sprendimu pervadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla. 2002 m. gegužės 24 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 928 mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Nuo 2008 m. gimnazija keturmetė. Pastate mokosi dalis V. Kudirkos progimnazijos mokinių.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. A. Busilas;
- 1936–1940 m. Stasys Čiurlionis;
- ~1954 m. rašytojas Vincas Žilionis;
- Anicetas Mockus;
- Antanas Bartašius;
- Irena Kašienė;
- Nuo 2017 m. Nijolė Šimkevičienė.
- Dovilė Kaminskė
Žinomi mokytojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mjr. Pranas Ambraziūnas, muzikos mokytojas (1950), buvęs Pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenės karininkas, vėliau - politinis kalinys;
- Stefa Navardaitienė, chemijos mokytoja, kaimo kapelų švenčių „Grok, Jurgeli“ viena iš kūrėjų ir vedančioji;
- Antanas Gintautas Sakalauskas, vokiečių kalbos mokytojas, antisovietinis rezistentas, 1957 m. suimtas ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo, už mėginimą pabėgti pripučiama gumine valtimi į Gotlandą; 1973 m. kovo 27 d. KGB suimtas už rezistencinę veiklą; 1974 m. nuteistas 6 m. laisvės atėmimo;
- Stasys Selemenavičius, 1969-1978m. muzikos mokytojas, choro vadovas.
- aktorės Eglė Gabrėnaitė, Gražina Baikštytė, Kęstutis Adomaitis;
- dainininkai Rūta Morozovaitė, Stasys Povilaitis, Arvydas Vilčinskas;
- etnologai Irena Regina Merkienė (buv. Tamošiūnaitė), Jonas Trinkūnas[2];
- filosofė, rašytoja ir vertėja Loreta Anilionytė;
- gydytojas Jurgis Brėdikis;
- istorikas Mindaugas Tamošiūnas;
- karininkas Vytautas Jonas Žukas;
- pedagogas Juozas Mažeika;
- politikai Kazimieras Uoka, Birutė Teodora Visokavičienė; Emanuelis Zingeris, Algirdas Saudargas, Gediminas Budnikas;
- rašytojai Algimantas Baltakis, Vytautas Petkevičius, Dalia Saukaitytė, Eduardas Selelionis;
- sportininkai Algirdas Brazys, Valdemaras Chomičius, Henrikas Giedraitis, Gediminas Budnikas, Žydrūnas Ilgauskas[3], Šarūnas Jasikevičius[4], Stasys Brundza;
- žurnalistai Gedvydas Vainauskas, Saliamonas Vaintraubas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_stepono_dariaus_ir_stasio_gireno_gimnazija/
- ↑ Jonas Trinkūnas "Mokykloje prieš 50 metų"
- ↑ „Žydrūnas Ilgauskas“. Lietuvos sporto enciklopedija. 2023-08-04. Suarchyvuotas originalas 14 December 2023. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
- ↑ „Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas“. Žymūs Kauno žmonės. 2022-02-27. Suarchyvuotas originalas 14 December 2023. Nuoroda tikrinta 2023-12-14.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||