Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis
kraštovaizdžio draustinis
Nevėžio (kairėje) ir Nemuno santaka iš Šilelio kaimo (Raudondvario sen.) pusės
Nevėžio (kairėje) ir Nemuno santaka iš Šilelio kaimo (Raudondvario sen.) pusės
Vieta: Vilijampolės seniūnija, Kaunas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis vietą.
Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis
Koordinatės: 54°55′29″ š. pl. 23°46′42″ r. ilg. / 54.92472°š. pl. 23.77833°r. ilg. / 54.92472; 23.77833Koordinatės: 54°55′29″ š. pl. 23°46′42″ r. ilg. / 54.92472°š. pl. 23.77833°r. ilg. / 54.92472; 23.77833
Plotas: 4,465 km²
Įkurtas: 2002 m.
Valdymas: Kauno miesto savivaldybė

Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis – savivaldybės saugoma teritorija vakarinėje Kauno miesto dalyje, Vilijampolės seniūnijoje. Apima Nemuno ir Nevėžio santaką bei šių upių slėnius. Į draustinio teritoriją patenka Lampėdžių miško parkas. Draustinio plotas 446,5 ha. Įkurtas 2002 m.

Draustinio vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralų, minimaliai urbanizuotą Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraštovaizdį, kaip vientisą gamtinį ir kultūrinį teritorinį kompleksą. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir adventyviniai augalai. Draustinio teritorijoje rasta 471 rūšis aukštesniųjų augalų. Iš jų tik trys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava), pajūrinis liūnmeldis (Bolboschoenus maritimus), miškinė varnalėša (Arctium nemorosa).

Draustinio teritorijoje paukščių įvairovė gana didelė. Tai lemia gana didelė biotopų įvairovė. Draustinio teritorijoje rasta apie 90 paukščių rūšių, iš kurių keturiasdešimt globaliai nykstančios, o keturios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: tikutis (Tringa glareola), raudonkojis tulikas (Tringa totanus), tulžys (Alcedo atthis), baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos).

Draustinio teritorijoje registruotų gamtos paveldo objektų nėra. Buferinės apsaugos zonoje auga botaninis gamtos paminklas – Lampėdžių liepa Gražuolė (Romuvos g. 57) ir savivaldybės saugomas gamtos paveldo objektas – Pušys Sesės (Gintaro g. 11).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]