Ščecinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ščecinas
lenk. Szczecin
   POL Szczecin COA.svg      POL Szczecin flag.svg   
Szczecin katedra sw Jakuba (2).jpg
Šv.Jokūbo arkikatedra bazilika

Ščecinas
53°25′00″ š. pl. 14°35′00″ r. ilg. / 53.41667°š. pl. 14.58333°r. ilg. / 53.41667; 14.58333 (Ščecinas)Koordinatės: 53°25′00″ š. pl. 14°35′00″ r. ilg. / 53.41667°š. pl. 14.58333°r. ilg. / 53.41667; 14.58333 (Ščecinas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Vakarų Pamario vaivadija Vakarų Pamario vaivadija
Įkūrimo data: IX a.
Miesto prezidentas: Piotr Krzystek
Gyventojų (2014[1]): 408 172
Plotas: 300,55 km²
Tankumas (2014[1]): 1 358 žm./km²
Altitudė: 0-131 m
Pašto kodas: 70-001 iki 71-899
Tinklalapis: www.szczecin.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠčecinasVikiteka
Kirčiavimas: Ščècinas

Ščecinas, anksčiau Štetinas (lenk. Szczecin, kaš. Szczecëno, vok. Stettin, lot. Sedinum, Stetinum) – miestas-apskritis Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Oderio įtekėjimo į Ščecino įlanką vietos, Vakarų Pamario vaivadijos sostinė. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių. Svarbus pramonės, transporto (jūrų uostas ir upių uostas), mokslo ir kultūros centras. Universitetai: Ščecino universitetas, Ščecino Pamario medicinos universitetas, Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universitetas ir taip pat Ščecino jūrų universitetas, Ščecino dailės akademija, Ščecino aukštoji teologijos seminarija ir daug daugiau.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugybė geležinkelio jungčių, pavyzdžiui, į šiuos miestus Svinouiscis, Kolobžegas, Gdanskas, Suvalkai, Varšuva, Krokuva, Poznanė, Berlynas ir Liubekas. Dvylika tramvajų linijų. Miesto autobusų tinklas su miestu Policės (autobusai ir tramvajai). Miesto dviračiai nuoma Bike_S Szczeciński Rower Miejski. Jūrų uostas ir upių uostas. Greitkelis į Berlyną. Greitas kelias į miestus Svinouiscis, Gožuvas, Zeliona Gura, Legnica ir taip pat Stargardas. Tarptautinis oro uostas prie miesto Goleniuvas.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokaryje kartu su lenkų tautybės repatrijantais į miestą atvyko nemažai lietuvių. Ilgą laiką jie neturėjo savų patalpų ir rinkdavosi tai vienur, tai kitur. Lenkijos lietuvių visuomeninės draugijos skyrius buvo įregistruotas 1966 m. gruodžio 31 d.; išrinkus skyriaus pirmininku Joną Želepienį, jos veikla suaktyvėjo. Ščecino lietuviai globoja paminklą Dariui ir Girėnui Pščelnike, 1987 m. ščecinietis Jonas Želepienis išleido knygą apie lakūnus. Buvo leidžiamas biuletenis Ščecino lietuvis, iš viso pasirodė 15 numerių.[2] 1984 m. Ščecino Šv. Jokūbo katedroje buvo aukojamos lietuviškos mišios šv. Kazimiero 500-tosioms mirties metinėms pažymėti – pirmosios lietuviškos pamaldos po Antrojo pasaulinio karo šiame mieste. Nuo 2006 m. Ščecine veikia Lietuvos respublikos garbės konsulatas, 2008 m. šv. Jokūbo katedroje atidengta S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lenta.[3] Dabartinis (2009 m.) Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas yra Viktoras Buvelskis.[4]

1959 m. Ščecino mieste apsigyveno buvęs trakietis Bronius Rožinskas. Padedant broliui Adolfui iš JAV pasistatė jachtą „Hermes II“. 1962 m. rugsėjo 7 d. kartu su trimis įgulos nariais lenkais išplaukė iš Ščecino ir 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salos krantus. Bronius Rožinskas raštiškai pareiškė, kad šį žygį atliko lietuvių tautos garbei.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ščecinas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014. [1]
  2. Vitalija Stravinskienë. Lenkijos lietuvių bendruomenė 1944–2000 metais
  3. LR URM informacija
  4. Eugenija Pakutkienė. Iš Ščecino lietuvių veiklos