Kauno teriologiniai draustiniai

Kauno teriologiniai draustiniai
Teriologinis draustinis Rokuose
Vieta:	Kaunas, Lietuva
Plotas:	0,32 km²
Įkurtas:	1991 m.
Valdymas:	Kauno miesto savivaldybė

Kauno teriologiniai draustiniai – šikšnosparnius saugantys zoologiniai-teriologiniai draustiniai Kauno mieste. Draustiniai buvo pavadinti aplinkinių kaimų ar upelių vardais. Kiekvienas draustinis turi savo nuostatus, kurie apriboja naudotojų ūkinę veiklą ir užtikrina šikšnosparnių apsaugą. Draustinių teritorijoje draudžiama keisti gamtinę aplinką, o šikšnosparnių žiemojimo metu nuo rugsėjo iki gegužės mėnesių juose lankytis. Draustinių bendras plotas 32 ha.

Teriologiniai draustiniai

Kauno miesto savivaldybės žinioje yra 10 vietinės reikšmės šikšnosparnių draustinių, įsteigtų 1991 m. Valstybinio draustinio statusą turi zoologinis-teriologinis draustinis Rokuose, įsteigtas 1988 m. IV forte.

Nr.	Draustinis	Pavaldumas	Paskelbtas	Plotas, ha	Vieta	Koordinatės	Pastabos
1.	Julijanavos teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	5,400	II fortas	54°51′44″š. pl. 23°52′35″r. ilg. / 54.862257°š. pl. 23.876486°r. ilg. / 54.862257; 23.876486
2.	Karkazų teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,342	Karkazai	54°50′53″š. pl. 23°55′27″r. ilg. / 54.847997°š. pl. 23.924054°r. ilg. / 54.847997; 23.924054
3.	Kauno teriologinis draustinis	Lietuvos Respublika	1988	7,998	IV fortas	54°50′59″š. pl. 23°57′17″r. ilg. / 54.849830°š. pl. 23.954598°r. ilg. / 54.849830; 23.954598
4.	Milikonių teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	2,446	Milikonys	54°55′11″š. pl. 23°53′08″r. ilg. / 54.91964°š. pl. 23.88568°r. ilg. / 54.91964; 23.88568
5.	Naujosios Fredos teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	5,834	III fortas	54°51′00″š. pl. 23°54′25″r. ilg. / 54.849879°š. pl. 23.90694°r. ilg. / 54.849879; 23.90694
6.	Romainių 1-asis teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,320	Romainiai	54°55′42″š. pl. 23°51′08″r. ilg. / 54.92847°š. pl. 23.85211°r. ilg. / 54.92847; 23.85211	Įtvirtinimas prie šiaurinio lanksto (via Baltica)
7.	Romainių 2-asis teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,428	Šilainiai	54°56′17″š. pl. 23°51′54″r. ilg. / 54.93815°š. pl. 23.86502°r. ilg. / 54.93815; 23.86502	Į vakarus nuo IX forto
8.	Sąnašos teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,405	Seniava	54°51′13″š. pl. 23°53′45″r. ilg. / 54.85348°š. pl. 23.89574°r. ilg. / 54.85348; 23.89574	Įtvirtinimas prie Sąnašos upelio
9.	Sėmenos 1-asis teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,408	Panemunė	54°51′26″š. pl. 23°58′56″r. ilg. / 54.85732°š. pl. 23.98235°r. ilg. / 54.85732; 23.98235 54°51′31″š. pl. 23°59′07″r. ilg. / 54.85862°š. pl. 23.98524°r. ilg. / 54.85862; 23.98524	Prie Sėmenos upelio, per dvi vietas
10.	Sėmenos 2-asis teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	0,120	Panemunė	54°51′35″š. pl. 23°59′30″r. ilg. / 54.85976°š. pl. 23.99167°r. ilg. / 54.85976; 23.99167	Prie Sėmenos
11.	Žagariškių teriologinis draustinis	Kauno miesto sav.	1991	6,319	I fortas	54°53′01″š. pl. 23°51′48″r. ilg. / 54.88362°š. pl. 23.86341°r. ilg. / 54.88362; 23.86341

Tyrimai

2002 m. buvo ištirta keturių draustinių – Julijanavos, Fredos, Rokų ir Žagariškių būklė, atlikti šikšnosparnių rūšinės įvairovės tyrimai, parengtos rekomendacijas šikšnosparnių gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tyrimų metu nustatytos šios draustiniuose žiemojančių šikšnosparnių rūšys: vandeninis pelėausis; Natererio pelėausis; Brandto pelėausis; europinis plačiaausis; kūdrinis pelėausis, rudasis ausylis, šiaurinis šikšnys.

Draustinių priežiūra

2010 m. buvo paruoštas Rokų draustinio (IV forte) teritorijos gamtotvarkos planas. Forto ribos sutampa su teriologinio draustinio ribomis. Draustinis priskiriamas Kauno marių regioniniam parkui. Fortas yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Kauno teriologinis draustinis taip pat yra įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Natura 2000. Tai viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje.^[1]

Kad šikšnosparniai lengviau pasiektų žiemojimo vietas apleistų gynybinių statinių požemiuose, 2012 m. čia buvo iškirsti krūmai, kita sumedėjusi augalija, kuri šaknimis ardė pastatų fizinę struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė galimybės netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškant tinkamiausio kampelio hibernacijai. Šiame forte aptinkamos retos 7 šikšnosparnių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašą, tarp jų – europinis plačiaausis ir kūdrinis pelėausis. Didelę grėsmę šikšnosparniams kėlė tai, kad per pastatus apaugusius krūmus bei medžius jiems ne vienerius metus buvo sunku patekti į žiemavietes. Čia siekiama palaikyti ne mažesnes kaip 20–40 europinių plačiaausių, 7–15 kūdrinių pelėausių ir ne mažiau kaip 300–350 kitų šikšnosparnių rūšių individų žiemojančias populiacijas. Bus stengiamasi teritorijoje užtikrinti žiemojančių gyvūnų ramybės būklę. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas, pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia.

Šaltiniai

↑ http://www.kaunomarios.lt/?read=11945 Kauno tvirtovės IV forte pagerės sąlygos žiemoti ypatingiems gyventojams

Nuorodos

Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
Kauno miesto aplinkos apsaugos skyrius^{[neveikianti nuoroda]}
Rokų forto gamtotvarkos planas^{[neveikianti nuoroda]}
Draustinio želdinių tvarkymas 2012 m. Archyvuota kopija 2012-09-11 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttp://www.kaunomarios.lt/?read=11945 Kauno tvirtovės IV forte pagerės sąlygos žiemoti ypatingiems gyventojams

[1]