Girionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Girionys
Girionys, Kauno raj.JPG
Girionių gyvenvietėje

Girionys
Koordinatės 54°51′29″š. pl. 24°02′49″r. ilg. / 54.858°š. pl. 24.047°r. ilg. / 54.858; 24.047 (Girionys)Koordinatės: 54°51′29″š. pl. 24°02′49″r. ilg. / 54.858°š. pl. 24.047°r. ilg. / 54.858; 24.047 (Girionys)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Samylų seniūnija
Gyventojų skaičius 752 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: GirionysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Giriónys
Kilmininkas: Girionių̃
Naudininkas: Girionìms
Galininkas: Giriónis
Įnagininkas: Girionimìs
Vietininkas: Girionysè

Girionys – gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kauno, Kauno marių pietiniame krante, Kauno marių regioniniame parke.

Veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas, ambulatorija, vaikų darželis, paštas (LT-53001), Dubravos arboretumas. Aplinkinius miškus tvarko ir prižiūri Girionyse įsikūrusi Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija. Gyvenvietę puošia 250 ha dendrologinis Girionių parkas (5–6 km ilgio, didžiausias parkas Lietuvoje, auga apie 300 retų ir egzotiškų augalų rūšių).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno mariu regioninis parkas.png
Riboženklis kelyje  1902  VaišvydavaGirionysŽiegždriai 

Į pietus nuo kaimo plyti Dubravos miškai. Per kaimą teka Nemuno intakas Dubrius. Į vakarus nuo kaimo yra Pakalniškių piliakalnis. 19781984 m. Girionių parke įrengta Žaisos poilsio zona su laužavietėmis, poilsio takais. Parke pastatyta skulptūra „Miškas“ (tautodailininkas V. Majoras).

Kauno marių regioninio parko dalis – peizažinis Girionių parkas, kuriame auga įvairių formų medžiai ir krūmai. Tai vientisas dekoratyvinių želdinių ir architektūrinių statinių ansamblis, poilsio vieta. Girionių parko teritorija eina Pakalniškių ekologinis takas, kuriuo einant matomas Pakalniškių piliakalnis (nuo viršūnės atsiveria marių panorama, Pažaislio vienuolynas). Šalia parko įsteigtas Dubravos arboretumas. Dubravos miške Šilėnų girininkijoje įdomus gamtos paveldo objektas – Dubravos dvyniai – tarpusavyje suaugę pušis ir ąžuolas.

Kauno marių pakrantėje ir Vaišvydavos girininkijos miške įrengta keletas poilsiaviečių. Archeologinės vietovės – Dubravų, Samylų ir Pakalniškių piliakalniai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių parkas, 1960 m. pradėtas kurti 130 ha (kartu su Girionių gyvenviete; projekto autorius – kraštovaizdžio architektas A. Tauras). Parke sukaupta turtinga (apie 300 rūšių) sumedėjusių augalų kolekcija.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Žiegždriai – 5 km
ŠLIENAVA – 3 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
VAIŠVYDAVA – 1 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplytstulpis Girionių 50-čiui (aut. A. Teresius)

Iki 1965 m. kaimas buvo žinomas kaip Dubrava arba Dubriai, tada pavadintas Girėnais. 1966 m. gruodžio 30 d. Raguolių gyvenvietė pavadinta Girionimis. 19501992 m. Dubravos miškų tyrimo stoties centrinė gyvenvietė. 1963 m. įkurtas Kauno miškų technikumas (nuo 2002 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). 1963 m. į Girionis perkeltas 1950 m. Kaune įkurtas Lietuvos miškų institutas. [2] Gyvenvietė pastatyta pagal Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektą, įveistas 135 ha parkas, 75 ha medelynas, arboretumas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501995 m. Samylų apylinkė Kauno rajonas
1995 Samylų seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinis gyvenvietės vardas kilęs prie žodžio giria („didelis miškas“) pridėjus vietovardinę priesagą -onys. Ankstesnis vardas – Dubrava – yra slaviškos kilmės ir gali būti aiškinamas dvejopai: 1) nuo žodžio дуб – „ąžuolas“, t. y. vietovė, kurioje gausu ąžuolų; 2) дубрава – „apaugusi vietovė žemumoje ar pelkėje“. [4].

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1977 m.[6] 1979 m.sur. 1985 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
260 271 873 781 812 1 032 1 068 684 752


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Girionys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 701 psl.
  3. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 48 psl.
  4. Рут М. Э. Этимологический словарь русского языка для школьников. Екатеринбург, 2007, 142 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1
  5. Girėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 568 psl.
  6. Girionys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 103 psl.
  7. Girionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 626 psl.