Girionys
Kitos reikšmės – Girėnai (reikšmės).
| Girionys | ||
|---|---|---|
  Girionys |
||
| Koordinatės | 54°51′36″š. pl. 24°02′56″r. ilg. / 54.860°š. pl. 24.049°r. ilg.Koordinatės: 54°51′36″š. pl. 24°02′56″r. ilg. / 54.860°š. pl. 24.049°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Samylų seniūnija | |
| Gyventojų | 635 | |
 Vikiteka |
Girionys | |
Girionys – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, į rytus nuo Kauno, Kauno marių pietiniame krante, Kauno marių regioniniame parke. Veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas, ambulatorija, vaikų darželis, paštas (LT-53001), Dubravos arboretumas. Aplinkinius miškus tvarko ir prižiūri Girionyse įsikūrusi Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija. Gyvenvietę puošia 250 ha dendrologinis Girionių parkas (5–6 km ilgio, didžiausias parkas Lietuvoje, auga apie 300 retų ir egzotiškų augalų rūšių).
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinis gyvenvietės vardas kilęs prie žodžio giria („didelis miškas“) pridėjus vietovardinę priesagą -onys. Ankstesnis vardas – Dubrava – yra slaviškos kilmės ir gali būti aiškinamas dvejopai: 1) nuo žodžio дуб – „ąžuolas“, t. y. vietovė, kurioje gausu ąžuolų; 2) дубрава – „apaugusi vietovė žemumoje ar pelkėje“.[2]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į pietus nuo kaimo plyti Dubravos miškai. Per kaimą teka Nemuno intakas Dubrius. Į vakarus nuo kaimo yra Pakalniškių piliakalnis. 1978–1984 m. Girionių parke įrengta Žaisos poilsio zona su laužavietėmis, poilsio takais. Parke pastatyta skulptūra „Miškas“ (tautodailininkas V. Majoras).
Kauno marių regioninio parko dalis – peizažinis Girionių parkas, kuriame auga įvairių formų medžiai ir krūmai. Tai vientisas dekoratyvinių želdinių ir architektūrinių statinių ansamblis, poilsio vieta. Girionių parko teritorija eina Pakalniškių ekologinis takas, kuriuo einant matomas Pakalniškių piliakalnis (nuo viršūnės atsiveria marių panorama, Pažaislio vienuolynas). Šalia parko įsteigtas Dubravos arboretumas. Dubravos miške Šilėnų girininkijoje įdomus gamtos paveldo objektas – Dubravos dvyniai – tarpusavyje suaugę pušis ir ąžuolas.
Kauno marių pakrantėje ir Vaišvydavos girininkijos miške įrengta keletas poilsiaviečių. Archeologinės vietovės – Dubravų, Samylų ir Pakalniškių piliakalniai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių parkas, 1960 m. pradėtas kurti 130 ha (kartu su Girionių gyvenviete; projekto autorius – kraštovaizdžio architektas A. Tauras). Parke sukaupta turtinga (apie 300 rūšių) sumedėjusių augalų kolekcija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki 1965 m. kaimas buvo žinomas kaip Dubrava arba Dubriai, tada pavadintas Girėnais. 1966 m. gruodžio 30 d. Raguolių gyvenvietė pavadinta Girionimis. 1950–1992 m. Dubravos miškų tyrimo stoties centrinė gyvenvietė. 1963 m. įkurtas Kauno miškų technikumas (nuo 2002 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). 1963 m. į Girionis perkeltas 1950 m. Kaune įkurtas Lietuvos miškų institutas.[3] Gyvenvietė pastatyta pagal Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektą, įveistas 135 ha parkas, 75 ha medelynas, arboretumas.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1950–1995 m. | Samylų apylinkė | Kauno rajonas |
| 1995– | Samylų seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 260 | 271 | 873 | 781 | 812 | 1 032 | 1 068 | 684 | 752 | 635 | ||
| |||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ М. Э. Рут. Этимологический словарь русского языка для школьников. – Екатеринбург, 2007. 366 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1.
- ↑ Girionys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 701 psl.
- ↑ „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 48
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Girėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 568 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Girionys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 103 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Girionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 626
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Žiegždriai – 5 km ŠLIENAVA – 3 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| VAIŠVYDAVA – 1 km | |||||||||||
