Žuvinto biosferos rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Zuvinto biosferos rezervatas.png

Žuvinto biosferos rezervatas yra pietų Lietuvoje, beveik visas priklauso Dovinės upės baseinui (tik Žaltyčio ežeras ir apylinkės priklauso Želsvelės baseinui). Dovinė ir Želsvelė yra Šešupės baseino upės. Rezervatas apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą ir pelkes apie jį.

Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., Žuvinto ežeras 13 proc. Direkcija Aleknonyse. Rezervatas įsteigtas 1937 m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. 2002 m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.

Rezervate yra aptikta apie 2000 vabzdžių, 5 roplių, 10 varliagyvių ir 45 žinduolių rūšių, Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys.[1]

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.

Laisvalaikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Direkcijos pastate įrengta Žuvinto rezervato gamtos ekspozicija, yra 10 vietų svečių kambariai. Po ežero platybes galima pasižvalgyti iš čia pat esančio bokštelio. Nedidelėms lankytojų grupėms siūlomi 3 pažintiniai maršrutai, vienas iš jų – valtimis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iniciatorius – Tadas Ivanauskas (1882–1970), tyręs Žuvinto ežero paukščius, organizavęs kitus gamtos tyrimus. Siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, LR žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą ir 1937 m. jį perdavė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultetui, Žuvintui nustatytas gamtos apsaugos režimas. 1946 m. tapo valstybės saugomu objektu.

Administracija, vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prižiūri Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Adresas – Aleknonių k., Simno paštas, LT-64301, Alytaus rajonas.

Direktoriai:

  • 1937 m. balandžio 6 d. – 1940 m. spalio 1 d., vėliau su pertraukomis iki 1980 m. Teofilis Zubavičius (1914–1993)
  • 1953–1959 m. vedėjas Balys Dereškevičius
  • 1959–1963 m. vedėjas Juozas Muraška
  • 1963–1964 m. laikinasis vedėjas Bronius Šileikis
  • 1965 m. R. Jankauskas
  • 19662002 m. Vytautas Nedzinskas (1940–2002)
  • nuo 2002 m. Arūnas Pranaitis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Žuvinto biosferos rezervatas - Gyvūnija“. zuvintas.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-01. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 54°27′50″N 23°32′29″E / 54.46389°N 23.54139°E / 54.46389; 23.54139