Lašinių konglomeratų atodanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kauno mariu regioninis parkas.png
Lašinių konglomeratų atodanga
IUCN III kategorija (Gamtos paminklas)
Laiptai griovoje
Laiptai griovoje
Vieta: Lašinių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Lašinių konglomeratų atodanga vietą.
Lašinių konglomeratų atodanga
Koordinatės: 54°48′39.04″ š. pl. 24°15′25.99″ r. ilg. / 54.8108444°š. pl. 24.2572194°r. ilg. / 54.8108444; 24.2572194Koordinatės: 54°48′39.04″ š. pl. 24°15′25.99″ r. ilg. / 54.8108444°š. pl. 24.2572194°r. ilg. / 54.8108444; 24.2572194
Įkurtas: 2008 m.

Lašinių konglomeratų atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, esantis Kauno marių regioninio parko Strėvos kraštovaizdžio draustinyje. Paskelbtas saugomu 2008 m.[1]

Konglomeratų nuolaužos
Konglomeratų atodanga

Atodanga yra griovoje Strėvos upės dešiniajame krante Lašinių kaime, Rumšiškių sen, Kaišiadorių raj. Pasiekiamas iš kelio  188  RumšiškėsTadarava  per Bartkūnus pasukus į dešinę, link Lašinių. Toliau nesunkiai randamas pasukus į kairę pagal kelio nuorodas.

Po 2010 m. praūžusios vėtros buvo pravalytas praėjimas akmenuotu griovos dugnu, pašalinti išversti medžiai, pastatytos nuorodos. Siekiant sumažinti erozijos bei lankytojų apkrovos poveikį ekologiniu požiūriu jautrioje vietoje ir sudaryti optimalias sąlygas pasigrožėti žiojėjančiomis uolomis, urvais, meniškai susisluoksniavusiomis uolienų tekstūromis, buvo įrengti mediniai laiptai, tarp jų ir iki Lašinių „palties“ – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Konglomeratų atodangos pakraštyje stūkso didžiulis Lašinių akmuo, 200 m į pietus Strėvos pakrantėje atsivėrusi įspūdinga Strėvos atodanga, kurioje geologai yra radę gintaro pėdsakų.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atodangos susidarymo pradžia siejama su paskutiniuoju apledėjimo ledynu. Atodanga susidarė kalkingame gargždo sluoksnyje. Pasklidus požeminiams vandenims, susidarė sąlygos konglomeratui susidaryti. Požeminiui vandeniui prasiveržus į paviršių, prasidėjo intensyvus kietųjų uolienų ardymas. Atodangoje likę tik nedideli, iki 2-3 m ilgio ir 1,5 m aukščio konglomeratų dariniai, o griovoje gausu prikritusių konlomeratų nuolaužų. Yra liekanų, pasidengusių kalcito kristalais. Gausu įvairių konglomeratų nuolaužų. Didžiausia iš jų – 8 m, gulinti šlaite. Ji yra sunkiai prieinamoje vietoje – mišku apaugusioje griovoje, besileidžiančioje į Strėvos upę. Griovos dugnu į upę teka upelis, kuris, nesant kritulių, būna išdžiuvęs.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.kaunomarios.lt/?con=naujienos&mid=29 Kauno marių regioninio parko Gamtos paveldo objektų sąrašas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]