Maisiejūnų pilkapiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Maisiejūnų pilkapiai
Maisiejūnų pilkapiai.JPG
Pilkapių vieta

Maisiejūnų pilkapiai
Koordinatės
54°48′10″ š. pl. 24°16′30″ r. ilg. / 54.80278°š. pl. 24.27500°r. ilg. / 54.80278; 24.27500Koordinatės: 54°48′10″ š. pl. 24°16′30″ r. ilg. / 54.80278°š. pl. 24.27500°r. ilg. / 54.80278; 24.27500
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Seniūnija Kruonio seniūnija
Naudotas V a. - XII a.
Žvalgytas 1953
Tirtas 1971, 1986-1989 m.

Maisiejūnų pilkapiai – pilkapiai Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Maisiejūnų kaimo (Kruonio seniūnija). Pasiekiami iš plento Rumšiškės-Kruonis už kelių Rumšiškės-Žiežmariai ir Kaišiadorys-Kruonis sankryžos pasukus plentu į dešinę pietvakarių kryptimi link Kruonio HAE.

Pilkapynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilkapynas yra 250 m į šiaurės vakarus nuo pirmojo Maisiejūnų piliakalnio. 1953 m. jį žvalgė Lietuvos istorijos institutas, 1971 m. tyrė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus archeologai (vadovė Eugenija Butėnienė). Ištirti 5 pilkapiai. Per 19861989 m. tyrinėjimus (vadovas Eugenijus Butėnas) ištirti 22 pilkapiai, patikrintos spėjamų pilkapių vietos. Iš viso žinomi 43 pilkapiai, jie gana arti vienas nuo kito.

Rasti 22 kapai, devyniolikoje jų mirusieji palaidoti nedeginti, trijuose – sudeginti. Radiniai: ietigaliai, kirviai, skydas, peiliai, papuošalai, keramika, datuojami V a. – VI a. ir XI a. – XII a. Juos saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Visų pilkapių pagrindas apjuostas akmenų vainiku. Mirusieji laidoti aukštielninki. Akmenys dengė visą kapo duobę. Pilkapiai priskirtini vadinamiesiems akmeniniams pilkapiams, jie skirami jotvingiams. Maisiejūnų piliakalniai ir pilkapiai – vienas geriausiai išlikusių Nemuno vidurupio archeologinių paminklų kompleksų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eugenijus Butėnas, Gintautas ZabielaMaisiejūnų pilkapiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 52 psl.