Kadagių slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°48′49.35″N 24°10′47.35″E / 54.8137083°N 24.1798194°E / 54.8137083; 24.1798194

Kadagių slėnis
Kadagių slėnis. Rodyklė.JPG
Pažintinio tako pradžia
Tipas botaninis
Vieta Arlaviškės, Taurakiemio seniūnija, Kauno raj.
Koordinatės
Plotas 0,05 km²
Įsteigimo data 2004 m.
Pavaldumas valstybinis

Kadagių slėnis – botaninis draustinis Arlaviškių kaimo (Taurakiemio sen., Kauno raj.) pakraštyje, stačiame Nemuno kilpos šlaite apaugęs paprastaisiais kadagiais. Slėnis yra Arlaviškių botaninio draustinio dalis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno mariu regioninis parkas.png

Priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Kadagių slėnis yra Šilėnų girininkijos 61, 62 kvartaluose. Tai savaiminės kilmės paprastaisiais kadagiais apaugęs Kauno marių šlaitas.[1] Kadagynas veši šalia Ronakalnio, vienos gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Tai vienintelė vieta slėnio pažintiniame take, kur galima visiškai priartėti prie marių pakrantės su būdingomis įsigraužusiomis Nemuno griovomis.

Slėnis pasiekiamas vykstant rajoniniu keliu  1901  VaišvydavaPiliuonaPakuonisPabališkiai  Piliuonos kryptimi. Toliau vykstama keliu  1938  PiliuonaTursonasArlaviškės  iki Viršužiglio, ten pasukant pagal nuorodas į Arlaviškes ir Kadagių slėnį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš šimtmetį kadagynas užėmė apie 9 ha. 1958 m., ruošiantis užtvenkti Nemuną, buvo nuspręsta skubiai apželdinti šlaitus, tokiu būdu juos apsaugant nuo vandens erozijos. Be to, šaltiniuotuose šlaituose pavasario polaidžio metu ar po didesnių liūčių susidarydavo nedidelės nuošliaužos. Miškininkai šiam darbui turėjo tik trejus metus, todėl buvo imama iš visų medelynų viskas, ką buvo galima paimti, nesiaiškinant, kaip invazinės rūšys paveiks natūralią aplinką. Pastačius užtvanką, apie pusė kadagyno atsidūrė po vandeniu.

1992 m. įkūrus marių regioninį parką, dėl unikalaus kadagių slėnio ir aplinkinių teritorijų gamtinės įvairovės buvo išskirtas Arlaviškių botaninis draustinis. 2004 m. įsteigta Arlaviškių kadagyno „Natura 2000“ teritorija, kurioje akivaizdžios kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės. Vėliau sudarytas gamtos tvarkymo planas, pagal kurį buvo naikinamos svetimų žemių medžių ir krūmų rūšys, sudarant kuo geresnes sąlygas retiems augalams ir kadagiams augti.

Pažintinis takas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnio šlaitas
Pagrindinis straipsnis – Arlaviškių botaninis draustinis.

Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas. Tai atlikta 2010 m., įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“. Visas takas yra 1,3 km ilgio, tame tarpe – 501 m pakylėto lentinio tako. Už jo prasideda įprastas miško takelis, supamas prieš 50 metų pasodinto miško želdinių juostos.

Take įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams su slėnio apžvalgos aikštelėmis, jis pritaikytas neįgaliesiems. Įrengti gruntiniai laiptai šlaite, 6 informaciniai ir 1 teminis stendas, nukreipiančiosios rodyklės. Atlikti gamtos sutvarkymo darbai – miško retinimas, svetimų žemių augalų kirtimai. Nuo tako atsiveria marių kraštovaizdis su natūralia augmenija apaugusiomis salomis bei pusiasaliais, kitame krante ant kalvelių boluojančiomis pavienėmis sodybomis.

Kadagynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvarkymo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slėnis prieš žiemą

Skubotai želdinant Nemuno šlaitus, nauji augalai ėmė stelbti kadagius, šie ėmė skursti ir nykti. Teko sudėtingomis sąlygomis ant stačių šlaitų šienauti ir naikinti bei išgabenti amerikinius uosius, raugerškius, alyvas, erškėčius, sedulas. Dubravos mokomoji urėdija ateityje planuoja kadagyne apgyvendinti bandą ožkų.[2] Tikimasi, kad jos maitintųsi slėniui nereikalinga augmenija, vengdamos tik spygliuotų kadagių.

Augmenija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadagių slėnio šlaituose aptinkama įvairiausių augalų. Daugelis jų itin reti. Augalams sąlygos čia iš tiesų unikalios, nes šlaito atokaitoje įšilęs oras atsimuša į mišką, todėl visi žolynai klesti, tankiu sodriu kilimu nuklodami žemę. Prie pat pažintinio tako aptiktas ir labai retas visoje Europoje gauruotasis gvazdikas. Perėjus taką, patenkama į unikalią ąžuolų ir liepų giraitę. Netoliese anksčiau žmonių ganytose pievose užveistas maumedynas su nedidelėmis įvairesnės augalijos salelėmis.

Vidurio Lietuvoje, priešingai nei Dzūkijos miškuose, retai galima aptikti natūraliai vešinčius kadagius, tačiau šioje vietovėje jais apaugęs visas slėnis. Jį sudaro apie 5 ha plotą užimantys krūmynai, kuriuose vyrauja kadagiai. Status šlaitas apaugęs gausia bei reta žoline augmenija ir kadagiais, suvešėjusiais vietovėje maždaug prieš 90 metų. Įprastai kadagynų buveinės formuojasi karbonatinių uolienų turtinguose dirvožemiuose ir išsidėsto upių, ežerų šlaituose arba paežerėse, kur dirvožemiai yra susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių darinių – tufų. Tokios kilmės yra ir Arlaviškių kadagynas. Dauguma kadagių turi labai vaizdingas lajų formas – nuo vėduokliškų iki siaurų įvairaus aukščio kolonų.

Išskirtinė kadagyno ypatybė yra oro grynumas, nes kadagys – vienintelis augalas Lietuvoje, išskiriantis ypatingai daug fitoncidų (dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka