Varnių regioninis parkas

Varnių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Vaizdas į Medvėgalį
Vieta:	Telšių rajonas, Kelmės rajonas, Šilalės rajonas, Lietuva
Varnių regioninis parkas
Koordinatės:	55°43′0″ š. pl. 22°24′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 22.40000°r. ilg. / 55.71667; 22.40000
Plotas:	33 732 ha
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Varnių regioninis parkas – regioninis parkas vakarų Lietuvoje. Parko teritorija užima 33732 ha., buferinės apsaugos zona – 18484 ha. Direkcija Ožtakių kaime Dumbrių g. 3. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizdžį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.^[1]

Gamtos vertybės

Įspūdingas Žemaičių aukštumos kraštovaizdis su Medvėgalio (234 m), Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės kalnais, raiškiais plokščiakalvių kompleksais. Didžiausiame Žemaitijos natūraliame ežere Lūksto ežere randama gintaro, o netoli telkšo Debesnų pelkė, su kurios vertybėmis galima susipažinti botaniniame take. Varnių duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausių teritorijų paukščiams Lietuvoje.

Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.

Kultūros paveldas

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Pabiržulio archeologiniame draustinyje saugomas akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksas, Alkakalnio ir Donkalnio alkavietės. Daug kovų su kryžiuočiais mena Vembūtų, Burbiškių, Bilionių, Moteraičio, Sprūdės, Medvėgalio kalnai ir piliakalniai, Kūjainių medgrinda, Sietuvos, Lūksto ir Medvėgalio kūlgrindos. Vertingi parke esantys senosios architektūros paminklai – daug koplytėlių, kapinynai, Požerės miestelio medinė bažnyčia. Varniuose yra seniausia Žemaitijoje bažnyčia, kunigų seminarijos rūmai, M. Valančiaus gyvenimo ir kūrybos vietos. Pavandenės miestelyje stovi puiki Šv. Onos bažnyčia. Ant Gludo ežero kranto yra įdomi Sakelių kapavietė – mauzoliejus.

Laisvalaikis ir pramogos

Parke yra puikios sąlygos žvejybai, prie Lūksto ir Paršežerio įrengtos stovyklavietės, apsistoti galima ir „Lūkstas Rest Park“ poilsiavietėje. Parengti maršrutai pėstiesiems, dviratininkams ir vandens turistams. Vasarą Lūksto pakrantėse gausu pramoginių renginių.

Galima keliauti nuo vienos prie kitos didžiosios kalvos ar piliakalnio: Bilionių, Medvėgalio, Burbiškių, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos. Nuo jų atsiveria puikus žemaičių kalvyno kraštovaizdis su miškais, pelkėmis ir ežerais bei žvilgančiais bažnyčių bokštais. Ant vienos iš kalvų ties Bilionimis įrengta Aukštagirės slidinėjimo trasa, skirta kalnų slidininkams. Parkas garsėja plačiu Lūksto ežeru, kuriame galima buriuoti.

Švenčiamos Užgavėnės, vyksta „Bliuzo naktys“, „Laužų sąšauka ant piliakalnių“.

Regioninio parko draustinių sąrašas

Taip pat yra Stervo gamtinis rezervatas.^[2]

Šaltiniai

↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
↑ „Dėl Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“. 2016 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 1055. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.

Nuorodos

Parko svetainė^{[neveikianti nuoroda]}

[1] „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

[2] „Dėl Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“. 2016 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 1055. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.

[1]

[2]