Varnių regioninis parkas
Varnių regioninis parkas | |
---|---|
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Vaizdas į Medvėgalį
| |
Vieta: | Telšių rajonas, Kelmės rajonas, Šilalės rajonas, Lietuva |
Koordinatės: | 55°43′0″ š. pl. 22°24′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 22.40000°r. ilg. |
Plotas: | 33 732 ha |
Įkurtas: | 1992 m. |
Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
Varnių regioninis parkas – regioninis parkas vakarų Lietuvoje. Parko teritorija užima 33732 ha., buferinės apsaugos zona – 18484 ha. Direkcija Ožtakių kaime Dumbrių g. 3. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizdžį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.[1]
Gamtos vertybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įspūdingas Žemaičių aukštumos kraštovaizdis su Medvėgalio (234 m), Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės kalnais, raiškiais plokščiakalvių kompleksais. Didžiausiame Žemaitijos natūraliame ežere Lūksto ežere randama gintaro, o netoli telkšo Debesnų pelkė, su kurios vertybėmis galima susipažinti botaniniame take. Varnių duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausių teritorijų paukščiams Lietuvoje.
Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.
Kultūros paveldas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pabiržulio archeologiniame draustinyje saugomas akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksas, Alkakalnio ir Donkalnio alkavietės. Daug kovų su kryžiuočiais mena Vembūtų, Burbiškių, Bilionių, Moteraičio, Sprūdės, Medvėgalio kalnai ir piliakalniai, Kūjainių medgrinda, Sietuvos, Lūksto ir Medvėgalio kūlgrindos. Vertingi parke esantys senosios architektūros paminklai – daug koplytėlių, kapinynai, Požerės miestelio medinė bažnyčia. Varniuose yra seniausia Žemaitijoje bažnyčia, kunigų seminarijos rūmai, M. Valančiaus gyvenimo ir kūrybos vietos. Pavandenės miestelyje stovi puiki Šv. Onos bažnyčia. Ant Gludo ežero kranto yra įdomi Sakelių kapavietė – mauzoliejus.
Laisvalaikis ir pramogos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parke yra puikios sąlygos žvejybai, prie Lūksto ir Paršežerio įrengtos stovyklavietės, apsistoti galima ir „Lūkstas Rest Park“ poilsiavietėje. Parengti maršrutai pėstiesiems, dviratininkams ir vandens turistams. Vasarą Lūksto pakrantėse gausu pramoginių renginių.
Galima keliauti nuo vienos prie kitos didžiosios kalvos ar piliakalnio: Bilionių, Medvėgalio, Burbiškių, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos. Nuo jų atsiveria puikus žemaičių kalvyno kraštovaizdis su miškais, pelkėmis ir ežerais bei žvilgančiais bažnyčių bokštais. Ant vienos iš kalvų ties Bilionimis įrengta Aukštagirės slidinėjimo trasa, skirta kalnų slidininkams. Parkas garsėja plačiu Lūksto ežeru, kuriame galima buriuoti.
Švenčiamos Užgavėnės, vyksta „Bliuzo naktys“, „Laužų sąšauka ant piliakalnių“.
Regioninio parko draustinių sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Bilionių kraštovaizdžio draustinis
- Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinis
- Girgždūtės kraštovaizdžio draustinis
- Medvėgalio kraštovaizdžio draustinis
- Pavandenės kraštovaizdžio draustinis
- Sietuvos kraštovaizdžio draustinis
- Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
- Vembūtų kraštovaizdžio draustinis
- Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis
- Apvaršuvos geomorfologinis draustinis
- Aukštagirės geomorfologinis draustinis
- Bėkšvės geomorfologinis draustinis
- Drujos geomorfologinis draustinis
- Jaušaičių geomorfologinis draustinis
- Kietkalnio geomorfologinis draustinis
- Medvalakio geomorfologinis draustinis
- Spingės geomorfologinis draustinis
- Žiograkalnio geomorfologinis draustinis
- Pagirgždūčio pedologinis draustinis
- Lūksto hidrografinis draustinis
- Minijos ištakų hidrografinis draustinis
- Ventos ištakų hidrografinis draustinis
- Virvytės hidrografinis draustinis
- Dubulio botaninis draustinis
- Biržulio botaninis-zoologinis draustinis
- Ankantų telmologinis draustinis
- Baltežerio telmologinis draustinis
- Debesnų telmologinis draustinis
- Kauklių telmologinis draustinis
- Sydeklio telmologinis draustinis
- Pabiržulio archeologinis draustinis
- Luokės urbanistinis draustinis
- Varnių urbanistinis draustinis
Taip pat yra Stervo gamtinis rezervatas.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
- ↑ „Dėl Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“. 2016 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. 1055. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
|
|