Varnių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Varniu regioninis parkas.png
Varnių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Vaizdas į Medvėgalį
Vaizdas į Medvėgalį
Vieta: Telšių rajonas, Kelmės rajonas, Šilalės rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Varnių regioninis parkas vietą.
Varnių regioninis parkas
Koordinatės: 55°43′0″ š. pl. 22°24′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 22.40000°r. ilg. / 55.71667; 22.40000Koordinatės: 55°43′0″ š. pl. 22°24′0″ r. ilg. / 55.71667°š. pl. 22.40000°r. ilg. / 55.71667; 22.40000
Plotas: 33 732 ha
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Varnių regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje. Parko teritorija užima 33732 ha., buferinės apsaugos zona – 18484 ha. Direkcija Ožtakių kaime Dumbrių g.3. Parkas įsteigtas išsaugoti Žemaičių centrinio ežeruoto kalvyno kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Takas į Moteraičio piliakalnį

Įspūdingas Žemaičių aukštumos kraštovaizdis su Medvėgalio (234 m), Aukštagirės, Gaudkalnio, Moteraičio, Sprūdės kalnais, raiškiais plokščiakalvių kompleksais. Didžiausiame Žemaitijos natūraliame ežere Lūksto ežere randama gintaro, o netoli telkšo Debesnų pelkė, su kurios vertybėmis galima susipažinti botaniniame take. Varnių duburyje tyvuliuojantys Paršežerio, Biržulio ir Stervo ežerai bei pelkynai yra vienos vertingiausių teritorijų paukščiams Lietuvoje.

Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Nereti juodieji apolonai, spalvingi machaonai randami natūraliose pievose.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia

Pabiržulio archeologiniame draustinyje saugomas akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksas, Alkakalnio ir Donkalnio alkavietės. Daug kovų su kryžiuočiais mena Vembūtų, Burbiškių, Bilionių, Moteraičio, Sprūdės, Medvėgalio kalnai ir piliakalniai, Kūjainių medgrinda, Sietuvos, Lūksto ir Medvėgalio kūlgrindos. Vertingi parke esantys senosios architektūros paminklai – daug koplytėlių, kapinynai, Požerės miestelio medinė bažnyčia. Varniuose yra seniausia Žemaitijoje bažnyčia, kunigų seminarijos rūmai, M. Valančiaus gyvenimo ir kūrybos vietos. Pavandenės miestelyje stovi puiki Šv. Onos bažnyčia. Ant Gludo ežero kranto yra įdomi Sakelių kapavietė – mauzoliejus.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra puikios sąlygos žvejybai, prie Lūksto ir Paršežerio įrengtos stovyklavietės, apsistoti galima ir „Lūkstas Rest Park“ poilsiavietėje. Parengti maršrutai pėstiesiems, dviratininkams ir vandens turistams. Vasarą Lūksto pakrantėse gausu pramoginių renginių.

Galima keliauti nuo vienos prie kitos didžiosios kalvos ar piliakalnio: Bilionių, Medvėgalio, Burbiškių, Moteraičio, Sprūdės, Šatrijos. Nuo jų atsiveria puikus žemaičių kalvyno kraštovaizdis su miškais, pelkėmis ir ežerais bei žvilgančiais bažnyčių bokštais. Parkas garsėja plačiu Lūksto ežeru, kuriame galima buriuoti.

Švenčiamos Užgavėnės, vyksta „Bliuzo naktys“, „Laužų sąšauka ant piliakalnių“.

Regioninio parko draustinių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bilionių kraštovaizdžio draustinis
  • Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinis
  • Girgždūtės kraštovaizdžio draustinis
  • Medvėgalio kraštovaizdžio draustinis
  • Pavandenės kraštovaizdžio draustinis
  • Sietuvos kraštovaizdžio draustinis
  • Šatrijos kraštovaizdžio draustinis
  • Vembūtų kraštovaizdžio draustinis
  • Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis
  • Apvaršuvos geomorfologinis draustinis
  • Aukštagirės geomorfologinis draustinis
  • Bėkšvės geomorfologinis draustinis
  • Drujos geomorfologinis draustinis
  • Jaušaičių geomorfologinis draustinis
  • Kietkalnio geomorfologinis draustinis
  • Medvalakio geomorfologinis draustinis
  • Spingės geomorfologinis draustinis
  • Žiograkalnio geomorfologinis draustinis
  • Pagirgždūčio pedologinis draustinis
  • Lūksto hidrografinis draustinis
  • Minijos ištakų hidrografinis draustinis
  • Ventos ištakų hidrografinis draustinis
  • Virvytės hidrografinis draustinis
  • Dubulio botaninis draustinis
  • Biržulio botaninis-zoologinis draustinis
  • Ankantų telmologinis draustinis
  • Baltežerio telmologinis draustinis
  • Debesnų telmologinis draustinis
  • Kauklių telmologinis draustinis
  • Sydeklio telmologinis draustinis
  • Pabiržulio archeologinis draustinis
  • Luokės urbanistinis draustinis
  • Varnių urbanistinis draustinis

Taip pat yra Stervo gamtinis rezervatas.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b6cd2e809d0b11e69ad4c8713b612d0f