Panemunių regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Panemuniu regioninis parkas.png
Panemunių regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje
Nemunas nuo Palemono kalno Seredžiuje
Vieta: Kauno rajonas, Jurbarko rajonas, Šakių rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Panemunių regioninis parkas vietą.
Panemunių regioninis parkas
Koordinatės: 55°04′0″N 23°13′0″E / 55.06667°N 23.21667°E / 55.06667; 23.21667Koordinatės: 55°04′0″N 23°13′0″E / 55.06667°N 23.21667°E / 55.06667; 23.21667
Plotas: 113,68 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Panemunių regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, prie Nemuno. Parko plotas 11368 ha. Direkcija Šilinėje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parkas driekiasi siaura juosta abipus Nemuno, čia teka dar 72 upeliai, o 35 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, Armenos, Kartupio, Nykos ir Nykutės upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. Gelgaudiškio miško parke augo storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių.

Geros regyklos yra Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Kriūkuose ir Seredžiuje. Naktimis skraido 9 šikšnosparnių rūšys. Nuo Nemuno krantų galima stebėti paukščių migraciją.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko direkcija

Išliko karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII–XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliavietės ir piliakalniai, iš kurių įspūdingiausi: Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Gausu senovės gyvenviečių ir senkapių. Vilioja XVI a. pab. – XVII a. pr. renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys bei jų senieji parkai. Garsūs savo praeitimi Veliuonos, Seredžiaus, Gelgaudiškio miesteliai. Plokščiai išsiskiria upeliu – gatve ir Šventaduobe. Regioniniame parke daug dvarų, iš kurių didžiausi Belvederio ir Gelgaudiškio dvaro pastatų ansambliai ir parkai. Klangių kaime yra rašytojo P. Cvirkos tėviškė (etnografinė sodyba).

Parke yra 15 piliakalnių, apie kuriuos pasakojamos sakmės ir legendos. Garsios rezidencinės pilys Raudonėje ir Vytėnuose. Istoriniais ir archeologiniais paminklais garsėja Veliuonos miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Šlovingą praeitį mena ir Seredžius, Gelgaudiškis, Plokščiai, Kriūkai.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko vertybes galima aplankyti plaukiant motorine valtimi, keliaujant dviračiais dešiniuoju Nemuno krantu. Pėstiesiems siūlomi Plokščių, Gelgaudiškio, Raudonės ir ŠilinėsPilies pažintiniai pėsčiųjų takai. Tinkamos vietos paukščiams stebėti panemunėje prie Raudonės, Seredžiaus, Šilinės ir Gelgaudiškio. Nemune galima puikiai pažvejoti.

Parke švenčiamos Užgavėnės, Sekminės, Žolinė, Parcinkolio atlaidai, vyksta Veliuonos novelės vakarai, Kalbos dienos Plokščiuose, baroko muzikos dienos Veliuonoje, dvarų muzikos koncertai Raudonės ir Panemunės pilyse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]