Dabinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Dabinta
[[Vaizdas:|250px]]

Dabinta
Koordinatės 54°48′00″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.800°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.800; 24.158 (Dabinta)Koordinatės: 54°48′00″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.800°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.800; 24.158 (Dabinta)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Kruonio seniūnija
Gyventojų skaičius 9 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Dabintà

Dabinta – kaimas Kaišiadorių rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie paskutinės kilpos iki Kauno marių. Kaimą supa pušų sengirė – Dabintos miškas, jis priklauso Kauno marių RP.

Kauno mariu regioninis parkas.png


Pietvakariuose, prie Nemuno stūkso Dabintos piliakalnis, įkurtas Dabintos zoologinis draustinis. Susiaurėjusiose Kauno mariose, Nemuno patvankoje ties Viršužigliu yra Dabintos sala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1908 m. Dabintos stovyklą tyrinėjo T. Daugirdas ir L. Kšivickis. [2]

Iki 1959 m., kol nebuvo suformuotos Kauno marios, kaimas buvo į šiaurės vakarus nuo dabartinės vietovės 54°48′40″ š. pl. 24°08′40″ r. ilg. / 54.81111°š. pl. 24.14444°r. ilg. / 54.81111; 24.14444 (Senoji Dabinta).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
137 115 51 24 22 6 12 9


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rūčkakiemis – 2 km
Anglininkai – 2 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 13 psl.