Nemuno deltos regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Nemuno deltos regioninis parkas.png
Nemuno deltos regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Ventės švyturys
Ventės švyturys
Vieta: Šilutės rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Nemuno deltos regioninis parkas vietą.
Nemuno deltos regioninis parkas
Koordinatės: 55°17′0″N 21°19′0″E / 55.28333°N 21.31667°E / 55.28333; 21.31667Koordinatės: 55°17′0″N 21°19′0″E / 55.28333°N 21.31667°E / 55.28333; 21.31667
Plotas: 288,7 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Nemuno deltos regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, Kuršių marių pietrytinėje pakrantėje. Plotas 28870 ha, miškai sudaro 10 proc. teritorijos. Direkcija Šilutėje. Parkas įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Pagal Ramsaro konvenciją 1993 m. Nemuno delta įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvejai Rusnės saloje
Atmata ties žiotimis

Parke yra unikali Lietuvai Atmatos, Pakalnės, Skirvytės, Skatulės, Vytinės ir kitų Nemuno deltos protakų sistema, Rusnės salos, Ventės rago ir Žalgirių kraštovaizdžiai, senvaginiai ežerai žiogiai, lagūninės kilmės Krokų Lankos ežeras, aukštapelkių kompleksai ir įspūdingos Nemuno žemupio užliejamos pievos bei Kuršių marių avandelta. Delta išsiskiria ir perinčių paukščių gausa, tai išskirtinė migruojančių paukščių poilsio ir maitinimosi vieta. Čia tikras paukščių rojus – randama apie 300 paukščių rūšių, net 169 iš jų peri. Pavasarį ir rudenį čia sustoja pailsėti didžiuliai žąsų ir ančių pulkai, daug tilvikinių paukščių. Peri urvinės antys.

Nemuno deltos parkas – tai salos, protakų raizgalynė, užliejamos pievos, pamario pelkės ir miškai. Čia puikios sąlygos praskrendantiems ir apsistojantiems paukščiams, todėl ši teritorija yra tarptautinės svarbos. Deltą kiekvieną pavasarį, o neretai net viduržiemyje užplūsta potvynio vandenys – tuomet šimtai kvadratinių kilometrų pievų ir laukų būna apsemta. Šiuose plotuose lyg laikinos salelės išsibarsčiusios vandenų skalaujamos sodybos, kurias potvynio metu galima pasiekti tik valtimis. Be pavojų ir nepatogumų, potvyniai atlieka ir gerą darbą: dumblu patręšia užliejamas pievas, kurios per vasarą šienaujamos net keturis kartus.

Labai įdomi Aukštumalė – pirmoji pasaulyje moksliškai aprašyta aukštapelkė, eksploatuojama jau apie 100 metų. Išlikusioje jos dalyje tyvuliuoja 88 maži liekaniniai ežerėliai. Tarp deltos protakų ir aplinkiniuose miškuose gausu žemapelkių. Nedideli lopinėliai yra natūralios užliejamos paupių pievos.

Kuršių marių, Nemuno deltos vaizdais galima grožėtis nuo Ventės rago švyturio, geležinio tilto per Miniją ties Kintų žuvininkystės ūkiu, nuo Uostadvario švyturio Rusnės saloje – nuo specialių paukščių stebėjimo bokštelių.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įspūdingiausi statiniai, atspindintys šio krašto gyventojų ryšius su vandeniu, yra Uostadvario ir Ventės švyturiai, vandens kėlimo stotis ir polderinės sistemos. Unikalus yra Skirvytėlės kaimo liaudies architektūros ansamblis, kuriame yra ir etnografinė sodyba – muziejus. Mingės kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, kadangi jo pagrindine gatve yra tapusi Minijos upė. Daug senų pastatų išlikę ir unikaliame Rusnės miestelyje, įsikūrusiame Nemuno deltos saloje. Parke stūkso 7 piliakalniai. Kelyje  206  ŠilutėRusnė  pastatytas Prezidento K. Griniaus tiltas (1926 m.), paveldo objektas, skirtas praleisti užliejamų teritorijų polaidžio vandenims.

Ventės rago ornitologinėje stotyje yra muziejus, kur galima susipažinti su deltos gamta, paukščių žiedavimu. Stotyje supažindinama su paukščių migracijos tyrimų ir žiedavimo istorija, ya pamario paukščių muziejinė ekspozicija. Nedidelė ekspozicija taip pat įrengta parko informaciniame centre.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etnografinis muziejus

Populiariausias užsiėmimas – žvejyba, leidžiama visur, išskyrus Avandeltos rezervatą, Krokų Lankos ežerą ir Kniaupo įlanką. Vandens turizmas leidžiamas taip pat visuose vandens telkiniuose, išskyrus minėtus du. Valčių, dviračių ir kito turistinio inventoriaus nuomos punktai yra parko informaciniame centre, juos nuomoja ir privatūs asmenys. Galima pavaikščioti pažintiniais takais, taip pat pereiti ornitologiniu pažintiniu maršrutu su paukščių stebėjimo bokšteliais bei aplankyti čia esančius muziejus.

Parke yra Žalgirių, Pakalnės ir Aukštumalės gamtiniai takai, keletas dviračių maršrutų. Jais galima keliauti po Rusnės salą pasiekiant Uostadvario švyturį, paukščių stebėjimo bokštelį ir įdomų Juodvalkio ežerą. Iš Šilutės pro Aukštumalės pelkę, Krokų Lankos ežerą ir pro Minijos upę galima pasiekti Ventės ragą bei Kintus.

Švenčiama Žvejo diena, antrą birželio sekmadienį – bienalė „Išbėg, išbėg iš Rusnės kiemelio“.

Informacijos centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemuno deltos regioninio parko direkcija: Lietuvininkų g. 10, Šilutė.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nemuno deltos regioninis parkas (sud. Saulius Švažas, Darius Barasa, Jūratė Skabeikienė). – Vilnius: Akstis, 2009. – 72 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-759-38-6