Rambyno regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rambyno regioninis parkas.png
Rambyno regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Nemunas žvelgiant nuo Rambyno
Nemunas žvelgiant nuo Rambyno
Vieta: Pagėgių savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Rambyno regioninis parkas vietą.
Rambyno regioninis parkas
Koordinatės: 55°03′0″N 22°05′0″E / 55.05000°N 22.08333°E / 55.05000; 22.08333Koordinatės: 55°03′0″N 22°05′0″E / 55.05000°N 22.08333°E / 55.05000; 22.08333
Plotas: 47,86 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Rambyno regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, Nemuno dešiniajame krante. Priklauso Pagėgių savivaldybei. Parko plotas 4786 ha. Direkcija Bitėnuose. Parkas įsteigtas Nemuno žemupio kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parko kraštovaizdis į pietus nuo Šereitlaukio
Kelias į Šereitlaukį

Įspūdingas Vilkyškių moreninis kalvagūbris su plačiai žinomu Rambyno kalnu. Savitas Nemuno žemupio kraštovaizdis su senvaginiais ežerais – Bitežeriu, Juodežeriu, Merguva. Ragainės kilpoje išlikę didžiausi Lietuvoje natūralių užliejamų paupio pievų fragmentai su savita augalija. Labai vertingas Rambyno miškas su didele medynų įvairove, turtinga augalija, retomis miško ir šaltiniuotų pašlaičių bendrijomis. Parkas garsėja labai didele miško bendrijų įvairove nedideliame plote, pocūgių ir savaime atsikuriančiais bukų medynais. Netoli Vilkyškių miške auga „Raganų eglė“ – įspūdingas medis su persipynusiomis šakomis. Po 2007 m. lapkričio pabaigoje praūžusių audrų iš 18 jos kamienų išliko 17. Eglė yra 32 m aukščio, 5 m pločio, jai apie 140 metų.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagonių altorius ant Rambyno kalno

Lietuvoje plačiai žinomas Rambyno kalnas minimas kaip šventa vieta jau XIV a. kryžiuočių kronikose. Ši vieta buvo glaudžiai susijusi su Mažosios Lietuvos kultūriniu gyvenimu, nuo seno čia rengiamos Joninės ir kitos šventės. Įdomūs senieji Bardinų ir Bitėnų kaimai. Bitėnuose gimė Martynas Jankus, garsus kovotojas už lietuvybę, caro draudžiamos literatūros platintojas, čia kurį laiką buvo jo spaustuvė, yra jo muziejus. Šereitlaukio draustinyje yra XX a. pradžioje įkurtas mišriojo tipo parkas, tvenkinių sistema. Vilkyškių miestelyje išliko senosios dalies urbanistinė struktūra – gatvių tinklas, aikštės išplanavimas.

Taip pat stūkso Šereitlaukio I piliakalnis, Šereitlaukio II piliakalnis (Milžinkapis), Opstainių I piliakalnis, Opstainių II piliakalnis ir kt.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke yra geros sąlygos žvejybai, tinkamos vietos poilsiui – prie Bitėnų kaimo, prie Nemuno ir Merguvos ežero.

Švenčiamos Joninės, vyksta Spaudos atgavimo šventė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]