Veisiejų regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Veisieju regioninis parkas.png
Veisiejų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Veisiejo ežeras
Veisiejo ežeras
Vieta: Lazdijų rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Veisiejų regioninis parkas vietą.
Veisiejų regioninis parkas
Koordinatės: 54°03′0″N 23°41′0″E / 54.05000°N 23.68333°E / 54.05000; 23.68333Koordinatės: 54°03′0″N 23°41′0″E / 54.05000°N 23.68333°E / 54.05000; 23.68333
Plotas: 122 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Veisiejų regioninis parkas yra pietvakarių Lietuvoje. Plotas 12200 ha, miškai užima 51 proc. teritorijos. Parko direkcija Veisiejuose. Įsteigtas siekiant išsaugoti Veisiejų ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vos ne visą parko teritoriją užima Šlavantų-Veisiejų-Kapčiamiesčio ežerynas. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejis. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos.

Spygliuočiai ir mišrūs miškai užima apie pusę parko teritorijos, kuri išraižyta ežerų guolių ir daugybės upelių slėnių. Parke yra ypač vertingos kalkingos žemapelkės.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisiejų bažnyčia

Parko teritorijoje yra trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavantų piliakalnis, su jo šlaituose augančių skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas – vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Veisiejai – tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Čia galima aplankyti Veisiejų bažnyčią, paminklus kompozitoriui Juozui Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandens kelionių mėgėjams tikras malonumas keliauti baidarėmis ir valtimis tarpusavyje protakomis susijungiančiais Veisiejų ežerais. Sausumos kelionių mėgėjams rekomenduojama aplankyti Vainežerio dvaro parką, gynybinius įtvirtinimus. Čia vienas ir su šeima galite turiningai praleisti visą popietę. Karštą vasaros dieną galima smagiai išsimaudyti parko ežeruose, kadangi dauguma jų turi nuolaidų smėlėtą dugną. Puikios sąlygos žūklei.

Telkšantys ežerai daug kur sudaro pratakais susijungusį labirintą, todėl vandens turizmo mėgėjai gali keliauti 30 km maršrutu devyniais ežerais, pradedant Snaigynu ir baigiant Ančios ežeru. Ilgesnių žygių mėgėjai gali tęsti kelionę Baltąja Ančia ir Nemunu iki Druskininkų, įveikdami 109 km atstumą.

Rekomenduojama maudytis prie esančių stovyklaviečių, poilsiaviečių ar kempingų. Yra buriavimui tinkamų ežerų. Žirgus pasijodinėti nuomoja žemės ūkio mokykla.

Parke švenčiamos Jurginės, Joninės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]