Veisiejų regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Veisiejų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Veisiejo ežeras
Veisiejo ežeras
Vieta: Lazdijų rajono savivaldybė, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Veisiejų regioninis parkas vietą.
Veisiejų regioninis parkas
Koordinatės: 54°03′0″ š. pl. 23°41′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 23.68333°r. ilg. / 54.05000; 23.68333Koordinatės: 54°03′0″ š. pl. 23°41′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 23.68333°r. ilg. / 54.05000; 23.68333
Plotas: 122 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Veisiejų regioninis parkas – regioninis parkas pietvakarių Lietuvoje. Plotas 12200 ha, miškai užima 51 proc. teritorijos.[1] Parko direkcija Veisiejuose. Įsteigtas siekiant išsaugoti Veisiejų ežeryno miškingą kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes.

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vos ne visą parko teritoriją užima Šlavantų-Veisiejų-Kapčiamiesčio ežerynas. Didžiausi ežerai – Ančia, Snaigynas, Šlavantas, Verniejis. Dauguma ežerų pratakūs, turintys sudėtingą kranto liniją, raižytą dugną, vingiuoti kaip upės. Unikalus gamtos kampelis yra tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Tokios retųjų rūšių ir bendrijų įvairovės nedideliame plote niekur kitur Lietuvoje nėra. Natūralūs upeliai – svarbios ūdrų gyvenamosios ir migracijų vietos.

Spygliuočiai ir mišrūs miškai užima apie pusę parko teritorijos, kuri išraižyta ežerų guolių ir daugybės upelių slėnių. Parke yra ypač vertingos kalkingos žemapelkės. Miškai užima 51,64 % parko teritorijos. Vyrauja pušynai, dar auga paprastieji skroblai, mažalapės liepos, ąžuolai. Iš retų ir saugomų augalų rūšių auga miltinės meškauogės, šakotieji šiaudeniai, didžiosios kelerijos, baltažiedžiai vaireniai, lanksčiosios šluotsmilgės, žalsvieji naktinžiedžiai, dėmėtosios bei raudonosios gegūnės.[2]

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veisiejų bažnyčia

Parko teritorijoje yra trys piliakalniai: mišku apaugęs Mėčiūnų piliakalnis, lengviausiai pasiekiamas Ančios ežeru; Šlavantų piliakalnis, su jo šlaituose augančių skroblynu bei labai retų augalų – vaistinių kietagrūdžių augaviete; Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas – vietinių žmonių vadinamas „Okopka“. Veisiejai – tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Čia galima aplankyti Veisiejų bažnyčią, paminklus kompozitoriui Juozui Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui Liudvikui Zamenhofui. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpusavyje protakomis susijungiantys Veisiejų ežerai tinkami vandens kelionėms baidarėmis ir valtimis (galima keliauti 30 km maršrutu devyniais ežerais, pradedant Snaigynu ir baigiant Ančios ežeru; ilgesnių žygių mėgėjai gali tęsti kelionę Baltąja Ančia ir Nemunu iki Druskininkų, įveikdami 109 km atstumą). Tarp sausumos lankytinų objektų yra Vainežerio dvaro parkas, gynybiniais įtvirtinimai.

Yra buriavimui tinkamų ežerų. Žirgus pasijodinėti nuomoja žemės ūkio mokykla.

Parke švenčiamos Jurginės, Joninės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Veisiejų regioninis parkas Archyvuota kopija 2018-11-20 iš Wayback Machine projekto.
  2. Veisiejų regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015