Asvejos regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Asvejos regioninis parkas.png
Asvejos regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Asvejos ežeras
Asvejos ežeras
Vieta: Vilniaus rajonas, Molėtų rajonas, Švenčionių rajonas Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Asvejos regioninis parkas vietą.
Asvejos regioninis parkas
Koordinatės: 55°02′0″N 25°32′0″E / 55.03333°N 25.53333°E / 55.03333; 25.53333Koordinatės: 55°02′0″N 25°32′0″E / 55.03333°N 25.53333°E / 55.03333; 25.53333
Plotas: 122,08 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Asvejos regioninis parkas – regioninis parkas rytinėje Lietuvoje, išsidėstęs trijuose rajonuose: Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų. Bendras parko plotas 2009 m. padidėjo nuo 11712 ha iki 12208 ha, nustatyta 750 ha ploto buferinės apsaugos zona. Direkcija Dubingiuose. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Įdomiausia saugojama gamtos vertybė – Asvejos (Dubingių) ežeras. Yra piliakalnių, pilkapių.

Gamtos vertybės[taisyti | redaguoti kodą]

Parke miškai užima apie 60 proc. teritorijos, pelkės apie 8 proc., ežerai – 17 proc. Yra unikali ledyno vandenų išgraužtų dubaklonių sankirta su stačiašlaičias giliais ežerais, kurių parke daugiau kaip 30. Didžiausias jų – Asvejos ežeras. Kiek mažesni, bet taip pat labai vertingi yra Baluošų, Beržos, Viranglio, Ilgio, Žverno, Nikajo ežerai. Pelkės yra beveik nepaveiktos žmogaus veiklos. Didžiausia yra Purvino pelkė, pasižyminti retų floros ir faunos rūšių gausumu. Parke galima stebėti tokius retus paukščius kaip erelis žuvininkas, juodasis peslys, gervė, tetervinas. Purviniškių pelkėje stūkso Majo akmuo, įspūdingi medžiai – Purviniškių pušis, Alkos klevas, Abiejutės ąžuolas.

Augalija[taisyti | redaguoti kodą]

Asvejos regioniniame parke auga nemažai apyrečių ar riboto paplitimo augalų rūšių, daugiausiai paežerinėse pelkėse. Sausesnes sąlygas mėgstantys augalai auga stačiuosiuose Asvejos šlaituose. Augalų įvairovė – 700 rūšių, 28 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.[1]

Kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Asvejos RP stūkso Baluošų ir Dubingių piliakalniai (su piliaviete), Žingių, Degsnės, Jutonių, Voronių pilkapynai. Iš architektūrinių paminklų labiausiai dėmesio verti Dubingių karčiama, medinis tiltas per Asvejos ežerą, seniausia Dubingių apylinkėse mokykla, Alkos gatvinio tipo kaimas ir privatus A. Davainio muziejėlis.

Laisvalaikis ir pramogos[taisyti | redaguoti kodą]

Dubingių tiltas Asvejos ežere

Žvejus vilioja Asvejos, Baluošų, Žverno, Nikajo, Galono, Lekštenio ežerai. Beveik visų ežerų pakrantės tinka poilsiauti, ypač Galono, Galaušio, Žverno, Nikajo ežerai. Nuo Dubingių pradedamos įdomios turistinės kelionės valtimis, baidarėmis – Asvejos ežeru, Dubingos, Žeimenos ir Neries upėmis. Valčių nuoma yra Dubingių poilsiavietėje, Abejutės kaime. Prie kiekvieno ežero yra stovyklavietės. Buriuoti tinka Asvejos, Baluošų, Žverno ir Arino ežerai.

Galima plaukti 23 km nuo vakarinės iki rytinės ežero pakrantės ir po to kelionę pratęsti Dubingos upele (18 km) iki Žeimenos. Mėgstantys ypatingas keliones, iš Aukštaitijos NP ir Labanoro RP bei Asvejos RP gali pasiekti Žeimeną, Nerį ir plaukti net iki Kuršių marių. Žeimena yra viena populiariausių tarp vandens turistų ir ja galima plaukti bet kurio tipo laiveliais ar plaustais.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Linas Senkus (2011-10-20). „Asvejos regioninio parko maršrutais“. voruta.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]