Samylų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Samylų piliakalnis
Samylų piliakalnis. Ženklas.JPG
Piliakalnį žymintis ženklas

Samylų piliakalnis
Koordinatės
54°51′14.3″ š. pl. 24°6′45″ r. ilg. / 54.853972°š. pl. 24.11250°r. ilg. / 54.853972; 24.11250Koordinatės: 54°51′14.3″ š. pl. 24°6′45″ r. ilg. / 54.853972°š. pl. 24.11250°r. ilg. / 54.853972; 24.11250
Savivaldybė Kauno rajonas
Seniūnija Samylų seniūnija
Aukštis 20 m m
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1953 m. ir 1972
Tirtas 1925 m.
Registro Nr. AR373/23733, 23734, 5072/A337K

Samylų piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR373; unikalus objekto MC kodas 5072; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A337K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23734) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Samylų, Samylų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio VaišvydavaViršužiglis pasukus į Samylus, Samylų šiaurinėje dalyje, už sandėlių, už upelio pavažiavus į dešinę pietryčių kryptimi 800 m žvyruotu keliu iki jo galo, yra 30 m į dešinę vakaruose, miške. 1,5 km į šiaurę stūkso Samylų II piliakalnis.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiptai, vedantys į kalvos viršūnę

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Nemuno kairiojo kranto (dabar Kauno marios) slėnio pakraštyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 6,5 m ilgio ir 9 m pločio. Jos pietinėje pusėje supiltas 1 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Po kasinėjimų piliakalnyje liko iš aikštelės centro į vakarų pusę išeinanti 2 m pločio, 1 m gylio duobė. Šiauriniame šlaite, 10 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Piliakalnis apaugęs praretintais medžiais.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 32 000 m².

Šiaurinėje ir rytinėje papėdėse 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1925 m. vasario 18 d. aikštelę kasinėjęs J. Stankevičius aptiko apie 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį, viršuje užplūktą moliu. 1953 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Aukštųjų Šančių piliakalnis 10 km Karmėlavos piliakalnis 14 km
Samylų II piliakalnis 1,5 km
Tartoko piliakalnis 28 km Blank-50px.png
Pakalniškių piliakalnis (Kaunas) 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rumšiškių piliakalnis 5 km
Vainatrakio piliakalnis 9 km Dubravų piliakalnis 3 km Dovainonių piliakalnis 7,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 149 (Nr. 654);
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.13. P.214-223.
  • J. Stankevičius. Piliakalniai // Lietuva. 1925 vasario 14.
  • A. Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytnie. Warszawa,1956. T.I. P.248.
  • Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. V., 1958. P.52.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. V., 1997. P.52-53.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]