Talibanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Timeblock.svg  Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.
Talibanas
طالبان (ṭālibān)
Flag of the Taliban.svg
Talibano vėliava
Įkūrėjai
Vadovai
Veiklos data1994–1996 (karinė grupuotė)
1996–2001 (1-oji vyriausybė)
2002–2021 (sukilėliai)
2021–dabar (2-oji vyriausybė)
Grupė(s)Dauguma puštūnai; mažuma tadžikai ir uzbekai
BūstinėKandaharas (1994–2011; 2021–dabar)
Veiklos teritorija██ Teritorijos, kontroliuojamos Talibano ██ Teritorijos, kontroliuojamos NRF ██ Teritorijos, kontroliuojamos vietinių pajėgų arba nepriklausomų karo vadų
IdeologijaŠariatas
Islamizmas
Džihadizmas
Islamo fundamentalizmas
Dydis75 000 kovotojų (2021)[1][2][3]
SąjungininkaiValstybiniai sąjungininkai:

Nevalstybiniai sąjungininkai:

PriešininkaiValstybiniai priešininkai:
  • Afganistanas Afganistano Islamo Respublika
    (iki 2021)
  • Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava JAV (iki 2021)
  • Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė (iki 2021)
  • NATO vėliava NATO (iki 2021)
  • Flag of the International Security Assistance Force.svg ISAF
  • Nevalstybiniai priešininkai:

    Karai ir mūšiai
  • Afganistano pilietinis karas (1992–1996)
  • Tadžikistano pilietinis karas (1992–1997)[32]
  • Afganistano pilietinis karas (1996–2001)
  • Afganistano karas (2001–2021)
  • Pripažino kaip teroristinę grupuotęJungtinių Tautų vėliava Jungtinės Tautos[33]
    Kanados vėliava Kanada[34]
    Kazachstano vėliava Kazachstanas[35]
    Kirgizijos vėliava Kirgizija[36]
    Rusijos vėliava Rusija[37]
    Tadžikijos vėliava Tadžikija[38]
    Turkijos vėliava TurkijaCitavimo klaida: Trūksta uždaromojo </ref> žymei <ref>[39]

    Talibanas (arba Talebanas) (pušt. طالبان = ṭālibān, mokiniai, žinių siekėjai) – sunitų musulmoniškasis judėjimas, kurio nariai nuo 1996 m. iki 2001 m. bei nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio valdė didžiąją dalį Afganistano.[40] Talibanas pastaruoju metu yra įsitraukęs į partizaninę kovą prieš užsienio valstybių pajėgas Afganistane.

    Talibano valdomas Islamiškasis Afganistano Emyratas sulaukė diplomatinio pripažinimo tik iš trijų valstybių: Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Saudo Arabijos. Beveik 98 % Talibano narių, įskaitant buvusį grupuotės lyderį Mohamedą Omarą, sudaro Afganistano ir Šiaurės Pakistano puštūnai, likusią dalį sudaro savanoriai iš įvairių Eurazijos šalių.

    Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

    Talibano karinė grupuotė iškilo 1994 m. vadovaujant Muhamedui Omarui, kuris pasekėjų paprastai pagarbiai vadinamas Mula Omaru (mula Afganistane − dvasinis mokytojas, religinis žinovas). Dauguma Talibano narių buvo afganų studentai iš Pakistane veikiančių medresių. Iš to kilo grupuotės pavadinimas − talib puštūnų kalboje reiškia „studentas“. Talibano tikslas buvo sukurti šariatu paremtą Afganistano valdymą.

    1994 m. rugsėjį Muhamedas Omaras paliko medresę Maivande ir su apie 50 kitų studentų įsteigė organizaciją, vėliau pavadintą Talibanu.[41] Jie buvo nepatenkinti, kad po komunistinės valdžios nuvertimo 1992 m. Afganistane taip ir nebuvo įvesta musulmonų šariato tvarka. Muhamedas Omaras žadėjo išnaikinti karo vadų savivalę ir gaujų valdymą Afganistane. Tik per kelis mėnesius prie organizacijos prisijungė 15 tūkst. kitų studentų iš Pakistano medresių. Remdamiesi Pakistano karine ir finansine parama talibai užvaldė Spin Boldako pasienio miestą Afganistane. 1994 m. lapkričio 3 d. netikėtos atakos metu talibai užvaldė Kandaharą, netekę tik apie tuziną vyrų.[42] Talibų valdžia sulaukė simpatijų Afganistane dėl korupcijos suvaldymo ir kelių apsaugojimo nuo plėšimų. Per kelis sekančius mėnesius talibai paėmė valdžią 12-oje Afganistano provincijų ir iki 1995 m. vasario jų pajėgos pasiekė 25 tūkst. karių. Manoma, kad talibai gavo rimtos paramos iš Pakistano Vidaus Reikalų Žvalgybos tarnybos, kuri siekė palankios Pakistanui vyriausybės Afganistane.

    Kariaujančios Afganistano grupės nesugebėjo pasipriešinti Talibano valdžios plitimui ir 1996 m. rugsėjį talibai užėmė Kabulą. Mula Omaras tapo faktiniu valstybės vadovu. Talibai įvedė griežtą šariato tvarką valdomose teritorijose, kuri sulaukė tarptautinės kritikos dėl elgesio moterų, vaikų ir socialiai pažeidžiamų piliečių atžvilgiu. Iki 1998 m. pradžios talibai užvaldė 90 % Afganistano teritorijos.[43] Talibų valdžios teisėtumą tarptautiniuose santykiuose pripažino tik trys valstybės: Pakistanas, Saudo Arabija ir JAE. Pagrindiniu jų priešininku šalies viduje buvo Šiaurės Aljansas, vadovaujamas Achmado Šacho Masudo. Talibaną daugiausiai sudarė puštūnai, kai Šiaurės Aljansą − tadžikai ir uzbekai. Jungtinėse Tautose Afganistanui atstovavo Šiaurės Aljanso deleguotas atstovas.

    1996 m. Afganistane pasirodė „Al Kaedos“ narių. Iš pradžių tarp grupių buvo nesutarimų. „Al Kaeda“ propagavo tarptautinį terorizmą, visų pirma nukreiptą prieš JAV, kam Mula Omaras nepritarė. Be to, tarp jų buvo religinės ideologijos skirtumų. Talibanas rėmėsi Saudo Arabijoje propaguotu vahabizmu, kai „Al Kaeda“ rėmėsi radikalesne hanbalizmo mokykla. Po 1998 m. rugpjūčio 7 d. išpuolių prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV surengė oro atakas prieš spėjamas „Al Kaedos“ bazes Afganistane. Po nepavykusių bandymų suderėti su talibų vyriausybe dėl „Al Kaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno išdavimo 2000 m. gruodžio 19 d. JT įvedė sankcijas ir oro skrydžių embargą Talibanui.[44] Po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų Niujorke talibams dar kartą atsisakius išduoti O. bin Ladeną JAV vedama koalicija surengė įsiveržimą į Afganistaną daugiausia remdamiesi Šiaurės Aljanso pajėgomis. Talibų valdžia buvo nuversta, Mula Omaras su bendražygiais pabėgo į Pakistaną. Jie Beludžistano mieste Kvetoje įkūrė taip vadinamą Kvetos Šurą − vadovaujančių judėjimo lyderių, mulų, tarybą.[45]

    Po talibų valdžios nuvertimo Afganistane buvo suformuota nauja vyriausybė, patvirtintas prezidentas Hamidas Karzajus ir priimta konstitucija. 2004 m. JAV įsivėlus į karą Irake daug karinių resursų iš Afganistano buvo permesta į Iraką. Talibanas pasinaudojo proga atgaivinti įtakai Afganistane. Tarp jų metodų buvo iki tol retos Afganistane savižudžių atakos. Ilgainiui kylant Talibano įtakai 2009 m. vasarį B. Obamos administracija pasiuntė 17 tūkst. JAV kariškių į Afganistaną ir 2009 m. gruodį − dar 30 tūkst.[46] Jų veiksmai buvo sąlyginai sėkmingi, tačiau talibai sugebėdavo persigrupuoti. Talibų sąjungininkais buvo dar labiau ekstremistinis Hakani tinklas. 2012 m. sausį Talibanas atidarė atstovybę Katare, per kurią pradėjo vesti tarptautines derybas dėl Afganistano ateities ir keitimosi kaliniais. 2013 m. balandį mirė Mula Omaras, tačiau žinia apie jo mirtį buvo slepiama porą metų. 2015 m. liepą Afganistano vyriausybės ir talibų atstovai pirmą kartą susitiko deryboms. 2015 m. rugsėjį talibai užvaldė Kunduzą − pirmąją provincijos sostinę nuo 2001 m.[47] Tarptautiniams partneriams sutarus, kad Afganistano ateitis turėtų būti sprendžiama derybų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano keliu, 2016 m. gegužę JAV drono atakos metu žuvo naujas Talibano lyderis Mula Mansūras, kas sužlugdė derybų galimybę.

    Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

    1. „Remarks by President Biden on the Drawdown of U.S. Forces in Afghanistan“. The White House. 8 July 2021. Suarchyvuotas originalas 8 July 2021. Nuoroda tikrinta 17 August 2021. 
    2. „Taliban Sweep in Afghanistan Follows Years of U.S. Miscalculations“. The New York Times. 14 August 2021. Suarchyvuotas originalas 17 August 2021. Nuoroda tikrinta 17 August 2021. 
    3. „Taliban's Afghanistan takeover raises big questions for U.S. security chiefs“. NBC News. 16 August 2021. Suarchyvuotas originalas 16 August 2021. Nuoroda tikrinta 17 August 2021. 
    4. „Taliban fought IS with 'limited' US military support, US general reveals“. France 24. 10 March 2020. 
    5. Sisk, Richard (11 March 2020). „US Has Given 'Limited Support' to Taliban in ISIS Fight, General Says“. Military.com. 
    6. Clark, Dartunorro; Da Silva, Chantal; Kube, Courtney (28 August 2021). „2 High Profile ISIS Targets Killed in US Drone Strike in Afghanistan, Pentagon Says“. NBC News. Nuoroda tikrinta 30 August 2021. 
    7. Liebermann, Oren; Sidhu, Sandi; Smith-Spark, Laura; Vandoorne, Saskya; Walsh, Nick Paton (30 August 2021). „Nine Family Members, Including Children, Killed in US Strike in Kabul Targeting Suspected IS-K Suicide Bomber, Relative Says“. CNN. Nuoroda tikrinta 30 August 2021. 
    8. Multiple Sources:
    9. Multiple Sources:
    10. Patrikarakos, David (25 August 2021). „Iran is an immediate winner of the Taliban takeover | The Spectator“. www.spectator.co.uk (anglų). 
    11. Multiple Sources:
    12. „Pakistan's support of the Taliban“. Human Rights Watch. 2000. „Of all the foreign powers involved in efforts to sustain and manipulate the ongoing fighting [in Afghanistan], Pakistan is distinguished both by the sweep of its objectives and the scale of its efforts, which include soliciting funding for the Taliban, bankrolling Taliban operations, providing diplomatic support as the Taliban's virtual emissaries abroad, arranging training for Taliban fighters, recruiting skilled and unskilled manpower to serve in Taliban armies, planning and directing offensives, providing and facilitating shipments of ammunition and fuel, and ... directly providing combat support.“ 
    13. Multiple Sources:
    14. 14,0 14,1 „Why did Saudi Arabia and Qatar, allies of the US, continue to fund the Taliban after the 2001 war?“. scroll.in. Nuoroda tikrinta 19 April 2018. 
    15. Multiple Sources:
    16. Noorzai, Roshan; Sahinkaya, Ezel; Gul Sarwan, Rahim (3 July 2020). „Afghan Lawmakers: Russian Support to Taliban No Secret“. VOA (anglų). 
    17. „Russian ambassador denies Moscow supporting Taliban“. Reuters (anglų). 25 April 2016. 
    18. Diplomat, Samuel Ramani, The. „What's Behind Saudi Arabia's Turn Away From the Taliban?“. The Diplomat. 
    19. „Turkmenistan-Foreign Relations“. Globalsecurity. Suarchyvuotas originalas 1 September 2017. 
    20. „Turkmenistan Takes a Chance on the Taliban“. Stratfor. Suarchyvuotas originalas 8 December 2019. 
    21. Guelke, Adrian (25 August 2006). Terrorism and Global Disorder – Adrian Guelke – Google Libros. ISBN 978-1-85043-803-8. Nuoroda tikrinta 15 August 2012. 
    22. Katz, Rita. „The Taliban's Victory Is Al Qaeda's Victory“. 
    23. 23,0 23,1 „Watch: in Pakistan Jaish-e-Muhammed & Lashkar-e-taiba rallies to celebrate Taliban takeover in Afghanistan“. YouTube. Nuoroda tikrinta 23 August 2021. 
    24. Roggio, Bill (12 July 2021). „Taliban advances as U.S. completes withdrawal“. FDD's Long War Journal. Suarchyvuotas originalas 24 July 2021. Nuoroda tikrinta 16 July 2021. 
    25. Tom Wheeldon (18 August 2021). „Pakistan cheers Taliban out of 'fear of India' – despite spillover threat“. France 24. „The Afghan militants’ closeness to Pakistani jihadist group Tehrik-e-Taliban (TTP or, simply, the Pakistani Taliban) is a particular source of concern. The TTP have carried out scores of deadly attacks since their inception in the 2000s, including the infamous 2014 Peshawar school massacre. The Taliban and the TTP are “two faces of the same coin”, Pakistani Army Chief General Qamar Javed Bajwa and ISI boss Lieutenant General Faiz Hameed acknowledged at an off-the-record briefing in July. Indeed, the Taliban reportedly freed a senior TTP commander earlier this month during their sweep through Afghanistan. “Pakistan definitely worries about the galvanising effects the Taliban’s victory will have on other Islamist militants, and especially the TTP, which was already resurging before the Taliban marched into Kabul,” Michael Kugelman, a South Asia expert at the Wilson Center in Washington, DC, told FRANCE 24. “It’s a fear across the establishment.”“ 
    26. „Afghan Taliban reject TTP claim of being a 'branch of IEA'. 11 December 2021. Nuoroda tikrinta 11 December 2021. „Afghan Taliban deny TTP part of movement, call on group to seek peace with Pakistan“. 11 December 2021. 
    27. „Afghan militant fighters 'may join Islamic State'. BBC News. 2 September 2014. Nuoroda tikrinta 3 March 2017. 
    28. „Afghanistan: Ghani, Hekmatyar sign peace deal“. Al Jazeera. 29 September 2016. 
    29. „ISIS Violence Dents Taliban Claims Of Safer Afghanistan“. NDTV.com. 9 November 2021. 
    30. „Why Central Asian states want peace with the Taliban“. DW News. 27 March 2018. „"Taliban have assured Russia and Central Asian countries that it would not allow any group, including the IMU, to use Afghan soil against any foreign state," Muzhdah said.“ 
    31. Roggio, Bill; Weiss, Caleb (14 June 2016). „Islamic Movement of Uzbekistan faction emerges after group's collapse“. Long War Journal. Nuoroda tikrinta 6 August 2017. 
    32. Jonson, Lena (25 August 2006). Tajikistan in the New Central Asia. ISBN 978-1-84511-293-6. Suarchyvuotas originalas 16 January 2016. Nuoroda tikrinta 17 December 2014. 
    33. „In Afghanistan, Lest We Forget“. 16 August 2021. 
    34. „Currently listed entities“. Public Safety Canada (published 21 June 2019). 3 February 2021. Nuoroda tikrinta 3 February 2021. 
    35. „The list of prohibited foreign organizations in Kazakhstan“. Electronic government of the Republic of Kazakhstan. 28 November 2019. Nuoroda tikrinta 4 March 2020. 
    36. „List of terrorist and extremist organizations banned in Kyrgyzstan“. 24.kg. 5 April 2017. Nuoroda tikrinta 3 March 2020. 
    37. Единый федеральный список организаций, признанных террористическими Верховным Судом Российской Федерации [Single federal list of organizations recognized as terrorist by the Supreme Court of the Russian Federation]. Russian Federation National Anti-Terrorism Committee. Suarchyvuotas originalas 2 May 2014. Nuoroda tikrinta 20 April 2014. 
    38. „The list of terrorists and extremists“. National Bank of Tajikistan. Nuoroda tikrinta 3 March 2020. 
    39. „UAE, Saudi Arabia, Egypt, Bahrain declare details of new terror designations“. Emirates News Agency. 25 July 2017. Nuoroda tikrinta 4 March 2020. 
    40. Egdūnas Račius. Taliban (Talibanas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 446 psl.
    41. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    42. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    43. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    44. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    45. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    46. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.
    47. stanford.edu, tikrinta 2021 m. rugsėjo 1 d.


    Commons-logo.svg