Talibanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Talibanas
طالبان (ṭālibān)
Flag of Taliban.svg
Talibano vėliava su juoda Šahada
Panjshir conflict.png

██ Teritorijos, kontroliuojamos Talibano

██ Teritorijos, kontroliuojamos Pandžširo pasipriešinimo

Įkūrėjai Mohamedas Omaras
Abdulas Ghanis Baradaras
Veikla 1994–1996 (karinė grupuotė)
1996–2001 (1-oji vyriausybė)
2002–2021 (sukilėliai)

2021–dabar (2-oji vyriausybė)

Grupė(s) Dauguma puštūnai; mažuma tadžikai, turkmėnai ir uzbekai
Būstinė Kandaharas, Afganistanas (1994–2001)
Ideologija Šariato teisė
Deobandi islamizmas
Džihadizmas
Islamo fundamentalizmas
Vadovas Hibatullah Akhundzada (2016–dabar)
Veiklos teritorija Afganistano vėliava Afganistanas
Pakistano vėliava Pakistanas
Dydis ~75 000 kovotojų (2021 m.)
Sąjungininkai Valstybiniai sąjungininkai
Kataro vėliava Kataras
Pakistano vėliava Pakistanas
Turkmėnijos vėliava Turkmėnija
Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai
Irano vėliava Iranas
Kinijos vėliava Kinija
Rusijos vėliava Rusija
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija
Nevalstybiniai sąjungininkai
Flag of Jihad.svg Haqqani tinklas
Flag of Jihad.svg Al-Qaeda (iki 2012)
Flag of Tehrik-i-Taliban.svg Tehrik-i-Taliban Pakistan
Priešininkai Valstybiniai priešininkai
Afganistanas Afganistanas
Indijos vėliava Indija
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
NATO vėliava NATO
Flag of the International Security Assistance Force.svg ISAF
Nevalstybiniai priešininkai
Flag of Afghanistan (1992–2001).svg Šiaurės aljansas
AQMI Flag asymmetric.svg Islamo valstybė
Mūšiai ir karai

Talibanas (arba Talebanas) (pušt.: طالبان ṭālibān, mokiniai, žinių siekėjai) – sunitų musulmoniškasis judėjimas, kurio nariai nuo 1996 m. iki 2001 m. bei nuo 2021 m. rugpjūčio vidurio valdė didžiąją dalį Afganistano.[1] Talibanas pastaruoju metu yra įsitraukęs į partizaninę kovą prieš užsienio valstybių pajėgas Afganistane.

Talibano valdomas Islamiškasis Afganistano Emyratas sulaukė diplomatinio pripažinimo tik iš trijų valstybių: Jungtinių Arabų Emyratų, Pakistano ir Saudo Arabijos. Beveik 98 % Talibano narių, įskaitant buvusį grupuotės lyderį Mohamedą Omarą, sudaro Afganistano ir Šiaurės Pakistano puštūnai, likusią dalį sudaro savanoriai iš įvairių Eurazijos šalių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talibano karinė grupuotė iškilo 1994 m. vadovaujant Muhamedui Omarui, kuris pasekėjų paprastai pagarbiai vadinamas Mula Omaru (mula Afganistane − dvasinis mokytojas, religinis žinovas). Dauguma Talibano narių buvo afganų studentai iš Pakistane veikiančių medresių. Iš to kilo grupuotės pavadinimas − talib puštūnų kalboje reiškia „studentas“. Talibano tikslas buvo sukurti šariatu paremtą Afganistano valdymą.

1994 m. rugsėjį Muhamedas Omaras paliko medresę Maivande ir su apie 50 kitų studentų įsteigė organizaciją, vėliau pavadintą Talibanu.[2] Jie buvo nepatenkinti, kad po komunistinės valdžios nuvertimo 1992 m. Afganistane taip ir nebuvo įvesta musulmonų šariato tvarka. Muhamedas Omaras žadėjo išnaikinti karo vadų savivalę ir gaujų valdymą Afganistane. Tik per kelis mėnesius prie organizacijos prisijungė 15 tūkst. kitų studentų iš Pakistano medresių. Remdamiesi Pakistano karine ir finansine parama talibai užvaldė Spin Boldako pasienio miestą Afganistane. 1994 m. lapkričio 3 d. netikėtos atakos metu talibai užvaldė Kandaharą, netekę tik apie tuziną vyrų.[3] Talibų valdžia sulaukė simpatijų Afganistane dėl korupcijos suvaldymo ir kelių apsaugojimo nuo plėšimų. Per kelis sekančius mėnesius talibai paėmė valdžią 12-oje Afganistano provincijų ir iki 1995 m. vasario jų pajėgos pasiekė 25 tūkst. karių. Manoma, kad talibai gavo rimtos paramos iš Pakistano Vidaus Reikalų Žvalgybos tarnybos, kuri siekė palankios Pakistanui vyriausybės Afganistane.

Kariaujančios Afganistano grupės nesugebėjo pasipriešinti Talibano valdžios plitimui ir 1996 m. rugsėjį talibai užėmė Kabulą. Mula Omaras tapo faktiniu valstybės vadovu. Talibai įvedė griežtą šariato tvarką valdomose teritorijose, kuri sulaukė tarptautinės kritikos dėl elgesio moterų, vaikų ir socialiai pažeidžiamų piliečių atžvilgiu. Iki 1998 m. pradžios talibai užvaldė 90 % Afganistano teritorijos.[4] Talibų valdžios teisėtumą tarptautiniuose santykiuose pripažino tik trys valstybės: Pakistanas, Saudo Arabija ir JAE. Pagrindiniu jų priešininku šalies viduje buvo Šiaurės Aljansas, vadovaujamas Achmado Šacho Masudo. Talibaną daugiausiai sudarė puštūnai, kai Šiaurės Aljansą − tadžikai ir uzbekai. Jungtinėse Tautose Afganistanui atstovavo Šiaurės Aljanso deleguotas atstovas.

1996 m. Afganistane pasirodė „Al Kaedos“ narių. Iš pradžių tarp grupių buvo nesutarimų. „Al Kaeda“ propagavo tarptautinį terorizmą, visų pirma nukreiptą prieš JAV, kam Mula Omaras nepritarė. Be to, tarp jų buvo religinės ideologijos skirtumų. Talibanas rėmėsi Saudo Arabijoje propaguotu vahabizmu, kai „Al Kaeda“ rėmėsi radikalesne hanbalizmo mokykla. Po 1998 m. rugpjūčio 7 d. išpuolių prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje JAV surengė oro atakas prieš spėjamas „Al Kaedos“ bazes Afganistane. Po nepavykusių bandymų suderėti su talibų vyriausybe dėl „Al Kaedos“ lyderio Osamos bin Ladeno išdavimo 2000 m. gruodžio 19 d. JT įvedė sankcijas ir oro skrydžių embargą Talibanui.[5] Po 2001 m. rugsėjo 11 d. atakų Niujorke talibams dar kartą atsisakius išduoti O. bin Ladeną JAV vedama koalicija surengė įsiveržimą į Afganistaną daugiausia remdamiesi Šiaurės Aljanso pajėgomis. Talibų valdžia buvo nuversta, Mula Omaras su bendražygiais pabėgo į Pakistaną. Jie Beludžistano mieste Kvetoje įkūrė taip vadinamą Kvetos Šurą − vadovaujančių judėjimo lyderių, mulų, tarybą.[6]

Po talibų valdžios nuvertimo Afganistane buvo suformuota nauja vyriausybė, patvirtintas prezidentas Hamidas Karzajus ir priimta konstitucija. 2004 m. JAV įsivėlus į karą Irake daug karinių resursų iš Afganistano buvo permesta į Iraką. Talibanas pasinaudojo proga atgaivinti įtakai Afganistane. Tarp jų metodų buvo iki tol retos Afganistane savižudžių atakos. Ilgainiui kylant Talibano įtakai 2009 m. vasarį B. Obamos administracija pasiuntė 17 tūkst. JAV kariškių į Afganistaną ir 2009 m. gruodį − dar 30 tūkst.[7] Jų veiksmai buvo sąlyginai sėkmingi, tačiau talibai sugebėdavo persigrupuoti. Talibų sąjungininkais buvo dar labiau ekstremistinis Hakani tinklas. 2012 m. sausį Talibanas atidarė atstovybę Katare, per kurią pradėjo vesti tarptautines derybas dėl Afganistano ateities ir keitimosi kaliniais. 2013 m. balandį mirė Mula Omaras, tačiau žinia apie jo mirtį buvo slepiama porą metų. 2015 m. liepą Afganistano vyriausybės ir talibų atstovai pirmą kartą susitiko deryboms. 2015 m. rugsėjį talibai užvaldė Kunduzą − pirmąją provincijos sostinę nuo 2001 m.[8] Tarptautiniams partneriams sutarus, kad Afganistano ateitis turėtų būti sprendžiama derybų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano keliu, 2016 m. gegužę JAV drono atakos metu žuvo naujas Talibano lyderis Mula Mansūras, kas sužlugdė derybų galimybę.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka