Islamiškasis Afganistano Emyratas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
د افغانستان اسلامي امارت (puštūnų k.)
Də Afġānistān Islāmī Imārat
امارت اسلامی افغانستان‎ (dari k.)
Imārat-i Islāmī-yi Afġānistān
Afganistano vėliava Afganistano herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Islamiškasis Afganistano Emyratas žemėlapyje
Valstybinė kalba puštūnų, dari
Sostinė Kabulas
Didžiausias miestas Kabulas
Valstybės vadovai Hibatullah Akhundzada
Emyras
Mohammad Hassan Akhund
ministras pirmininkas
Abdul Ghani Baradar
vice-ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
652 864 km² (40)
0 %
Gyventojų
 – 2020
 – Tankis
 
39 907 500 (44)
48,08 žm./km² (174)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2018
21,65 mlrd. $ (111)
493 $ (177)
Valiuta Afganis (افغانی) (AFN)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+4:30
netaikomas
Nepriklausomybė
Kabulo atgavimas
IAE atkūrimas[1][2]
Nuo Afganistano
2021 m. rugpjūčio 15 d.
2021 m. rugpjūčio 19 d.
Valstybinis himnas Afganistano himnas
Interneto kodas .af
افغانستان.
Šalies tel. kodas +93

Islamiškasis Afganistano Emyratas (IAE; pušt. د افغانستان اسلامي امارت‎ Də Afġānistān Islāmī Imārat; dari امارت اسلامی افغانستان‎ Imārat-i Islāmī-yi Afġānistān) – nepripažintas islamo emyratas valdomas Talibano, kuris de facto kontroliuoja didžiąją dalį Afganistano po to, kai 2021 m. rugpjūčio 15 d. krito Kabulas.

Islamiškasis Afganistano Emyratas yra vienas iš dviejų subjektų, kuris kartu su tarptautiniu mastu pripažinta Islamiškąja Afganistano Respublika, teigia esą teisėta Afganistano vyriausybė. Talibanas anksčiau valdė šalį nuo 1996 iki 2001 m. Tuomet režimas kontroliavo maždaug 90% šalies, o dalis šiaurės rytų priklausė Šiaurės aljansui, kuris iš esmės išlaikė tarptautinį pripažinimą kaip laikina Islamiškoji Afganistano valstybė.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afganistanas-orn.png
Afganistano istorija
Arachosija
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Safaridai
Gaznevidai > Guridai
Mongolai > Timūridai
Safavidai, Mogolai
Hotakių dinastija
Duranio imperija
Emyratas > Karalystė
Afganistano Respublika
Demokratinė Respublika
Islamiškoji valstybė
Islamiškasis emyratas
Islamiškoji Respublika

Talibanas ir jo valdžia iškilo postsovietinio Afganistano chaose. Susiformavo kaip islamiškojo fundamentalizmo politinis-religinis judėjimas, kurio aktyvistai buvo studentai iš Helmando ir Kandaharo provincijų, daugiausiai vietiniai puštūnai. Kodeksas, kurio Talibanas griežtai laikėsi ir valdydamas Afganistaną, rėmėsi puštūnvalio genties kodeksu su Deobandi islamo mokymu.[4]

Plėsdamiesi aplinkui Kandaharą 1996 m. Talibanas galop užėmė sostinę Kabulą. Iki 2000 m. režimas valdė ~90% šalies teritorijos. Talibano teisinė sistema buvo paremta griežta musulmoniškos šariato teisės interpretacija. Šalyje glaudėsi Al-Qaeda teroristinis tinklas su jo lyderiu Osama bin Laden, dėl to režimas netruko įgauti mudžahedinų rėmėjų reputacijos.

Per planuojamą 2021 metų JAV ir NATO karių išvedimą, Talibanas 2021 m. gegužę pradėjo didžiulį karinį puolimą ir per ateinančius tris su puse mėnesio greitai perėmė šalies kontrolę. Afganistano ginkluotosios pajėgos greitai subyrėjo dėl Talibano pažangos. Islamo Respublika visiškai žlugo 2021 m. rugpjūčio 15 d., kai Talibano pajėgos įžengė į sostinę Kabulą ir jį užėmė. Afganistano vyriausybės nariai pasidavė ir didžioji dalis Afganistano vadovybės pabėgo iš šalies. Daugelis buvo įkalinti po greito ir netikėto Afganistano vyriausybės žlugimo, sukėlusio didžiulę evakuacijos krizę, kai dešimtys tūkstančių Amerikos piliečių ir kitų sąjungininkų liko įstrigę Talibano kontroliuojamose linijose.[5][6][7][8][9]

Nors Islamiškojo Afganistano Emyrato atkūrimo dar nepripažino nė viena vyriausybė, Bangladešo, Kinijos, Pakistano, Rusijos ir Saudo Arabijos vyriausybės pareiškė, kad gali pripažinti Talibano vyriausybę. Jungtinė Karalystė ir Kanada pareiškė, kad nepripažins Talibano valdymo Afganistane.[10]

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidaus politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per penkis islamiškojo emyrato egzistavimo metus dauguma šalies gyventojų patyrė didelius žmogaus teisių suvaržymus. Radikaliai buvo apribotos moterų teisės – joms uždrausta dirbti, mergaitėms – lankyti mokyklą, įgyti išsilavinimą. Dėl žmogaus teisių aktyvistų vertinimu mizoginiškos politikos Talibano režimas vadintas Lyties apartheidu.[11] Nepaklususieji būdavo griežtai baudžiami. Vagims būdavo nupjaunama plaštaka ar pėda, dažnai buvo taikomos mirties bausmės. Talibanas aktyviai kovojo ir prieš narkotikų transportavimą – 2001 m. ženkliai sumažinta opiumo produkcija.[12]

Talibanas 2001 m. įvedė mirties bausmę už perėjimą iš islamo į kitą tikėjimą, kuri tebegalioja ir dabartiniame Afganistane. Tais pačiais metais valdžia susprogdino įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą Bamijano Budas.

Dėl musulmonų šiitų mažumos persekiojimo Afganistanas buvo užsitraukęs Irano nemalonę – šis ėmė remti prieš talibus kovojanti Šiaurės aljansą. Dar labiau šalių santykiai pablogėjo talibams užgrobus Irano konsulatą Mazari Šarife ir išžudžius jame dirbusius diplomatus. 2001 m. į Talibano Afanistaną įsiveržus JT Saugumo tarybos ir JAV pajėgoms Iranas buvo planavęs pradėti karą prieš Afganistaną.

Užsienio politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Talibano užsienio politika buvo itin izoliuota, nes tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo pripažinę talibų vyriausybę.[13] JTO režimą pripažinti atsisakė. Nepaisant to, Turkmėnistano vadovai ne kartą turėjo oficialius susitikimus ir nutarimus su Talibano vyriausybės ministrais.

Viena iš priežasčių, kodėl atsisakyta pripažinti vyriausybę, buvo Talibano nepagarba tarptautinei teisei, kurią režimas parodė paimdami valdžią. Pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų islamiškojo emyrato poelgių buvo buvusio Afganistano prezidento Mohamedo Nadžibulaho nužudymas. Dar prieš talibams užimant sostinę, buvo pasiųstos pajėgos žiauriai nužudyti buvusį šalies vadovą, jo kūną dviem dienos paliekant kaboti ant miesto žibinto priešais prezidento rūmus. Taip pat griežtos kritikos vyriausybė sulaukė po Irano diplomatų išžudymo 1998 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Taliban declare Islamic Emirate of Afghanistan“. United News of India. 
  2. Ray, Siladitya. „Taliban Declares Formation Of 'Islamic Emirate', Group's Fighters Open Fire At Protest Rally“. Forbes (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-20. 
  3. „Map of areas controlled in Afghanistan '96“. 
  4. Rashid, Taliban (2000)
  5. Packer, George (2021-08-17). „We Have One Last Chance to Save Our Allies“. The Atlantic (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-18. 
  6. Parekh, Marcus; Bowman, Verity; Millimaci, Grace; White, Josh (2021-08-16). „Joe Biden: 'I stand squarely behind' US withdrawal“. The Telegraph (anglų). ISSN 0307-1235. Nuoroda tikrinta 2021-08-18. 
  7. Demirjian, Karoun (August 17, 2021). „Administration estimates that up to 15,000 Americans remain in Afghanistan, Senate aides say“. The Washington Post (anglų). Nuoroda tikrinta August 18, 2021. „According to the aides, the administration officials — from the State and Defense departments, as well as the National Security Council and the Joint Chiefs of Staff — also told the assembled Senate staffers that there is no plan to evacuate Americans who are outside Kabul, as they do not have a way of getting through the Taliban checkpoints outside the Afghan capital.“ 
  8. O’Neal, Adam (2021-08-17). „Opinion | The Translators Biden Left Behind“. Wall Street Journal (anglų). ISSN 0099-9660. Nuoroda tikrinta 2021-08-18. 
  9. Tsirkin, Julie; Thorp V, Frank; Helsel, Phil (August 17, 2021). „Up to 15,000 Americans remain in Afghanistan after Taliban takeover“. NBC News (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-18. 
  10. „Canada has ‘no plans’ to recognize Taliban as Afghanistan government, Trudeau says - National | Globalnews.ca“. Global News (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-08-17. 
  11. Hunter, D. Lyn. Gender Apartheid Under Afghanistan’s Taliban The Berkleyan, 1999 m. kovo 17 d.
  12. Afghanistan, Opium and the Taliban
  13. Terrorism and Global Disorder

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]