Pereiti prie turinio

Sausra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nuo sausros nukentėję laukai Australijoje, Benabra gyvenvietė Viktorijoje

Sausra – padėtis, kai tam tikro regiono atmosferoje ir dirvožemyje pastebimas didesnis nei statistiškai tikėtinas tam regionui vandens trūkumas.[1]

Skiriami trys sausrų tipai:

  • Meteorologinė (atmosferos) sausra, kai ilgą laikotarpį kritulių kiekis mažesnis nei vidutinis.
  • Žemės ūkio, dirvožemio sausra, kai vandens yra per mažai, kad būtų galima pasiekti vidutinius pasėlių derlius. Tokia sausra kai kuriais atvejais gali atsirasti nepriklausomai nuo kritulių pokyčio, pvz., dėl netinkamo žemės ūkio planavimo susidarius vandens trūkumui.
  • Hidrologinė sausra, kai vandens atsargos ežeruose, tvenkiniuose ir vandens saugyklose sumažėja daugiau nei statistinis vidurkis. Tokios sausros atsiradimą taip pat gali paskatinti netinkama žmogaus veikla.

Sausrų įvertinimui naudojami Keetch-Byram arba Palmerio sausros indeksai.

Daugeliui planetos vietovių sausra yra įprastas, pasikartojantis vietinio klimato reiškinys ir gali būti taikomos atitinkamos sausros poveikio mažinimo strategijos.

Apskritai, kritulių kiekis priklauso nuo vandens garų kiekio atmosferoje bei oro masių su vandens garais kilimo, jei bent kuris iš šių sumažėja, prasideda sausra.

Prie veiksnių priskiriama:

Sausros išdeginta žemė Sonoros dykumoje, Meksikoje

Sausros pasekmės gali būti dar labiau pablogintos žmogaus veiklos. Sausra dažnai turi didelį poveikį regiono ekosistemoms ir žemės ūkiui. Nors sausra gali tęstis kelerius metus, trumpo laikotarpio stipri sausra gali taip pat smarkiai įtakoti vietinę ekonomiką. Pasikartojanti ar ilgalaikė sausra gali sukelti dykumėjimą. Sausra gali turėti didelį poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Dažniausiai pasitaikančios tiesioginės ir netiesioginės sausrų pasekmės yra šios:

Galimos pasekmės labai priklauso nuo regiono charakteristikų. Pvz., šalyse, kur žemės ūkis yra pragyvenimo šaltinis, sausros poveikis būtų labai didelis.

Sausrų mažinimo ir prisitaikymo strategijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Jūros vandens gėlinimas (nudruskinimas) irigacijos ar vartojimo tikslams;
  • Sausros monitoringas – nuolatinis kritulių kiekio stebėjimas ir lyginimas su esamais vandens panaudojimo kiekiais padeda išvengti žmogaus veiklos sukeltų sausrų, taip pat įvertinti miško gaisrų riziką.
  • Lietaus vandens surinkimas.
  • Nuotekų vandens perdirbimas pakartotiniam panaudojimui.
  • Kanalų statymas ar upių pakreipimas į sausroms jautrius regionus.
  • Vandens naudojimo apribojimas, reglamentuojamas įstatymais.
  1. Sausra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 215 psl.