Bamijano Budos
| Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| |
| Vieta | .svg){kind=small} Afganistanas
|
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | i, ii, iii, iv, vi |
 Nuoroda
|
(angl.) (pranc.): 208 |
| Regionas** | Azija ir Okeanija |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2003 (27-oji sesija) |
  Bamijano Budos šalies/regiono žemėlapyje
| |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Bamijano Budos (pers. بت های باميان = but hay-e bamiyan) – du VI a. Budos monumentai Bamijane, Afganistane, iškalti tiesiai kalno šlaite iš smiltainio. Jos buvo vieni žymiausių graikų budistinio meno pavyzdžių.
2001 m. valdančiojo Talibano režimo lyderio Mulos Muhamedo Omaro nurodymu, jos buvo susprogdintos dinamitu, kaip islamo draudžiami stabai. Šis veiksmas buvo plačiai pasmerktas užsienio šalių, dalis jų pažadėjo paramą rekonstrukcijos darbams.
2003 m. Bamijano slėnis su jų liekanomis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kaip Bamijano slėnio kultūrinis kraštovaizdis ir archeologinės liekanos (Cultural Landscape and Archaeological Remains of the Bamiyan Valley).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bamijanas yra Šilko kelyje, istoriškai jungusiame Kinijos ir Vakarų rinkas. Jame stovėjo keli budistų vienuolynai, klestėjo mokslas, menas, filosofija. Vienuoliai dažnai gyvendavo kalno šlaite įrengtuose urvuose, šalia kurių vėliau buvo pastatytos Budos statulos. Nuo II a. iki islamo invazijos septintame amžiuje, Bamijanas buvo svarbus budizmo religinis centras.
Mažesnioji Budos statula buvo pastatyta kažkada tarp 544 ir 595 metų, didesnioji – 591–644 m. Iš pradžių jos buvo dažytos mėlynai, baltai ir raudonai, tačiau per laiką spalvos nubluko.[1]
Vienas iš ankstyvųjų rašytinių šaltinių yra 646 m. budistų piligrimo Sjuandzano knyga „Didžiųjų Tangų užrašai apie vakarinius regionus“. Sjuandzanas lankėsi Bamijane 630 m. balandžio mėnesį[2], ir aprašė miestą kaip „klestintį budizmo centrą su daugiau nei tūkstančiu vienuolių“. Jis taip pat paminėjo, kad abu Bamijano Budos buvo išpuošti brangakmeniais ir auksu, ir rašė apie trečiąją, dar didesnę Budos statulą. Vėliau Bamijano Budos minimos viduramžių turkų tautosakoje, o XIX a. buvo aprašytos ir nupieštos europiečių.
1221 m. Bamijaną užėmė ir sugriovė Čingischano mongolai, tačiau statulos buvo paliktos sveikos. Musulmonų valdovai tačiau paminklą bandė sunaikinti nuo senų laikų. XVII a. Bamijano budas patrankomis nesėkmingai bandė sugriauti mogolų imperatorius Aurangzebas. XIX a. afganų emyras Abdurahmanas sunaikino didesniosios statulos veidą.
Talibanas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas Talibano vadų Abdul Wahed kalbėjo apie ketinimus sunaikinti statulas jau 1997 m., dar prieš užimdamas Bamijano slėnį. 1998 m., vietovę jau kontroliuojant Talibanui, jis išgręžė statulų galvose skyles dinamitui, tačiau vietinės valdžios priešinimasis ir tiesioginis Mohammed Omar įsakymas griovimo darbus sustabdė. 1999 m. Mohammed Omar išleido dekretą, liepiantį išsaugoti Bamijano Budas. Jis motyvavo tuo, kad budistų šalyje nėra, statuloms niekas nesimeldžia, todėl jos nekelia jokio pavojaus islamui. Kita vertus, jas nori aplankyti daug turistų, todėl vietovė gali tapti pelninga. XXI a. pirmajame dešimtmetyje Talibanas net prašė Jungtinių Tautų pagalbos išsaugojant paminklus.[3] Tačiau stiprėjant Talibano valdžiai šalyje ir išleidžiant vis naujus įstatymus pagal tiesioginę šariato interpretaciją (uždrausta televizija, muzika, sportas), radikalūs islamo šventikai pradėjo kampaniją ir už statulų sunaikinimą.
2001 m. kovą jos buvo sunaikintos Mulos Omaro įsakymu. Pasak tuometinio Afganistano informacijos ir kultūros ministro, 400 šventikų susirinkime buvo prieita konsensuso, kad statulos yra „prieš islamą“. Naikinimas buvo vykdomas keliais etapais, prasidėjo kovo 2 d. ir truko kelias savaites. Iš pradžių kelias dienas Bamijano Budos buvo apšaudomi priešlėktuviniais ginklais ir artilerija. Statulos buvo apgadintos, bet visiškai nesugriautos. Vėliau buvo bandoma kartu su apšaudymu naudoti prieštankines minas, ir galiausiai jos buvo susprogdintos dinamitu.
Palikimas ir restauracija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sugriovus statulas, už jų buvo atrasta 50 anksčiau nežinotų urvų, iš jų dvylika su sienų piešiniais aliejiniais dažais. 2004 m. urvus ištyrusi tarptautinė mokslininkų komanda juos datavo V–IX a. Manoma, kad juos piešė Šilko keliu keliavę dailininkai. Tai yra vieni seniausių žinomų aliejinių dažų paveikslų pasaulyje. 2008 m. rugsėjo 8 d. archeologai, ieškodami šaltiniuose minimos bet neatrastos trečiosios 300 m aukščio statulos, aptiko maždaug 19 m aukščio anksčiau nežinotos Budos statulos dalis.
2011 m. kovo 3–4 dienomis Paryžiuje vyko UNESCO konferencija dėl statulų restauracijos. Buvo pateikti pasiūlymai restauruoti mažesniąją statulą, įrengti muziejus, palikti vieną nišą šlaite tuščią kaip paminklą atminti Talibano fanatizmui.[4] Šiuo metu vyksta paruošiamieji restauracijos darbai, kuriuose dalyvauja ir vietiniai afganistaniečiai.[5]
2015 m. liepos 7 d. statulų vietoje buvo atidaryta instaliacija – trijų dimensijų lazerių projekcija, vaizduojanti natūralaus dydžio Bamijano Budas. Projekciją sukūrė kinų menininkai Janson Yu ir Liyan Hu.[6]
Nuorodos ir šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.sciencedaily.com/releases/2011/02/110225122816.htm
- ↑ https://web.archive.org/web/20100707012445/http://www.shin-ibs.edu/documents/pwj3-4/07YM4.pdf
- ↑ http://www.afghanistan-analysts.org/guest-blog-why-the-buddhas-of-bamian-were-destroyed/
- ↑ http://whc.unesco.org/en/news/749
- ↑ http://www.theguardian.com/world/2012/may/16/stone-carvers-taliban-bamiyan
- ↑ http://www.ibtimes.co.uk/buddha-statues-destroyed-by-taliban-resurrected-laser-projections-1505794
| ||||||||||
