Šahada

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Straipsnių serija

Islamas
IslamasAllah1.png
Islamo terminų žodynas
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Šahada (arab. الشهادة‎ = aš-šahādah 'liudijimas') – musulmonų tikėjimo išpažinimas. Tai vienas iš 5 islamo stulpų, kuriuo liudijama Dievo vienybė (tauhidas) ir Mahometo pranašiškos pasiuntinystės viršenybė. Dar vadinamas kalima (žodžiu).

Šahados tekstas toks:

لَا إِلٰهَ إِلَّا ٱلله مُحَمَّدٌ رَسُولُ ٱلله
lā ʾilāha ʾillā llāh muḥammadun rasūlu llāh
Nėra kito dievo, išskyrus Dievą ir Mahometas yra Dievo pasiuntinys

Šahada pabrėžiama vienatinio Dievo viršenybė prieš bet kokias daugybines dievybes (ilah). Tai pagrindinis musulmonų tikėjimo išpažinimas, tėvo perduodamas naujagimiui, taip pat tariamas į ausį mirštančiajam. Atsiverčiantis kitatikis turi viešai ištarti šahadą.[1] Šahada įtraukta į kasdienį viešą kvietimą melstis (azaną), ją sukalbėti patariama baigus maldą (salatą, rakatą), jos kartojimu (ypač, pirmosios dalies) neretai paremtas zikras. Šahadą ant savo vėliavų dažnai vaizduoja islamistiniai judėjimai ir organizacijos.

Korane tiksliai patektos šahados nėra, tačiau dalimis apreikšta 47, 48, 19 ir 29 surose.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vincent J. Cornell. Voices of Islam. Greenwood Publishing Group
  2. Šahada. Šahada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012