Achemenidų imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hakhâmaneshiyân
Achemenidų imperija
imperija
Blank.png
550 m. pr. m. e. – 330 m. pr. m. e. Blank.png

Flag of Achemenidų imperija

Vėliava

Location of Achemenidų imperija
Achemenidų imperijos teritorija (apie 500 m. pr. m. e.)
Sostinė Pasargadai, Ekbatana, Persepolis, Sūzai, Babilonas
Politinė struktūra imperija
Istorija
 - Įkūrimas 550 m. pr. m. e.
 - Užimta Aleksandro 330 m. pr. m. e. m.
Persija-orn.png
Senovės Persijos istorija
Elamas
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija

Achemenidų imperija (sen. persų k.: Hakhāmanishiya) buvo senovės Persijos laikotarpis, trukęs 650-330 m. pr. m. e. Tai taip pat imperija, klestėjimo metu pasiekusi aukštą kultūros ir ekonomikos lygį.

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

Darijus I pirmasis prakalbo apie Achemeną, kuris, jo teigimu, buvo Kiro Didžiojo (576-529 m. pr. m. e.) protėvis ir tokiu būdu pradėjo visą Achemenidų valdovų liniją. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, jog Achemenas buvo išgalvotas, ir Darijus jį panaudojo tam, kad įteisintų savo valdymą po to, kai uzurpavo Persijos sostą. Bet kokiu atveju, Achemenidų vardas sutartinai pripažintas pavadinimu dinastijos, prasidėjusios bent jau nuo Darijaus I. Pavadinimą taikant visai ankstyvosios Persijos valdovų linijai, įskaitant Kirą ir jo sūnų Kambizą, Achemenidų era truko nuo maždaug 650 iki 330 m. pr. m. e.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Persai II tūkst. pr. m. e. apsigyveno Irano plokščiakalnyje. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Persija (Parsa), o sostinė buvo Persepolis. Iš pradžių šis regionas buvo priklausomas nuo Medijos imperijos, tačiau VI a. pr. m. e. Persija išsilaisvino.

Kiro Didžiojo laikais persai sukūrė didžiulę imperiją, kuri pranoko medus. Klestėjimo metu, apie 500 m. pr. m. e., Achemenidų valdovai valdė teritorijas, kuriose dabar įsikūrę Iranas, Irakas, Gruzija, Armėnija, Turkija, Bulgarija, rytinė Graikija, Egiptas, Sirija, didžioji Pakistano dalis, Jordanija, Izraelis, Palestina, Libanas, Kaukazo šalys, Centrinė Azija, Libija ir šiaurinės Arabijos dalys. Galiausiai Persijos valdoma imperija tapo didžiausia senovės laikų imperija.

Vienu metu Achemenidai valdė Egiptą, nors egiptiečiams du kartus pavyko išsivaduoti iš Persijos priklausomybės. Egiptiečių istorikai Achemenidų dinastijos valdymo laikus vadino Dvidešimt septintąja (525404 m. pr. m. e.) ir Trisdešimt pirmąją dinastija (34332 m. pr. m. e.).

V a. pr. m. e. imperiją susilpnino graikų–persų karai. Paskutinysis Achemenidų valdovas buvo Darijus III (336330 m. pr. m. e.), kurį nugalėjo Aleksandras Didysis, Makedonijos valdovas. Po Makedonijos įsiveržimo Aleksandras Persiją aneksavo.

Imperijos valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Valstybė padalinta į autonomines provincijas (satrapijas), kurių valdovai satrapai nešė duoklę valdovui.