Palestinos valstybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
دولة فلسطين
Dawlat Filasṭin
Palestinos vėliava Palestinos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Palestinos valstybė žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų
Sostinė Jeruzalė (paskelbta)
Ramala (faktinė)
Didžiausias miestas Gaza
Valstybės vadovai Mahmoud Abbas
prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
6220 km² (-)
3,5 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
4 928 225 (121)
731 žm./km² (123)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui

$11,95 mlrd. $ (-)
$2900 $ (-)
Valiuta Izraelio naujasis šekelis
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+2
UTC+3
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Valstybingumas
nuo Izraelio
1988 m. lapkričio 15 d.
2012 m. lapkričio 29 d.
neįtvirtintas
Valstybinis himnas Palestinos himnas
Interneto kodas .ps
Šalies tel. kodas +970
MiddleEast.A2003031.0820.250m.jpg
BritishMandatePalestine1920.png
Flag of Palestine - long triangle.svg

Palestina (arab. دولة فلسطين) – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos 1988 m. lapkričio 15 dieną paskelbta ir 2012 m Jungtinių tautų dalinai pripažinta[1] valstybė Artimuosiuose Rytuose, Palestinos regione. Valstybę sudaro dvi Izraelio atskirtos teritorijos: Gazos ruožas ir Vakarų krantas.

Jungtinės Tautos Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) 1974 metais (Generalinės Asamblėjos sprendimas 3237) suteikė stebėtojo teises. 1988 metais JT pripažindamos Palestinos valstybės paskelbimą pakartotinai pažymėjo PIO stebėtojų teisių perėjimą Palestinos valstybei (Generalinės Asamblėjos sprendimas 43/177). 1998 metų liepą JT Generalinė Asamblėja priėmė naują sprendimą (52/250), kuriuo Palestinos valstybei suteikė teisę dalyvauti bendruosiuose debatuose, rengiamuose kiekvienos Sesijos pradžioje. 2012 metais Generalinės Asamblėja rezoliucija 67/19 didele balsų dauguma (138 už, 9 prieš (tame tarpe JAV bei Izraelis), 41 susilaikė (tame tarpe Lietuva), 5 nedalyvavo) suteikė Palestinai valstybės – stebėtojos statusą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Palestinos regionas.

Palestinos žemė gyvenama nuo paleolito laikų. Joje kūrėsi pirmosios žmonių gyvenvietės pasaulyje, tokios, kaip Jerichas. Senovėje ji priklausė kanaaniečiams, vėliau užkariauta žydų. Kraštas buvo vis užkariaujamas aplinkinių galingų imperijų – egiptiečių, asirų, babiloniečių, persų, romėnų, bizanitiečių, kryžininkų, arabų, turkų, osmanų. Viduramžiais Palestina arabizavosi, čia paplito islamas.

Šiuolaikinės Palestinos susikūrimas siejamas su XX a. pr. gyvavusiu britų Palestinos mandatu. Jie bandė išskirti žydų ir arabų gyvenamus kraštus, taip buvo sudarytas Vakarų Krantas ir Gazos ruožas. Palestiniečiai rengė sukilimus prieš britų vykdomus perkraustymus ir žemių dalybas. 1948 m. buvo paskelbta Izraelio valstybė prieš kurią karan sukilo aplinkinės arabų šalys. Egiptas užkariavo Gazos ruožą, o Cisjordanija – Vakarų Krantą. 1967 m. Izraelis šias žemes atkovojo ir okupavo.

Nuo to laiko vyksta nuolatiniai ginkluoti susirėmimai tarp Izraelio kariuomenės ir palestiniečių, rengiančių sukilimus (intifadas). Gazos ruožas visas yra pavaldus Palestinos valdžiai, iš jo buvo panaikintos visos žydų gyvenvietės. Tačiau kraštas yra ekonominėje blokadoje ir turi labai ribotai gamtos išteklių. Vakarų Krantas yra padalintas atskiromis zonomis, ir tik nedidelė jo dalis yra visiškai pavaldi Palestinai. Likusioje dalyje laisvai veikia Izraelio armija, gausu nelegaliai įkurtų žydų gyvenviečių. Palestiniečių valdomos teritorijos Vakarų Krante apjuostos sienomis, kuriomis labai ribojama galimybė palestiniečiams pasiekti vandens telkinius, dirbamas žemes, kelius.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palestinos valdymo aparatą sudaro:

  • Palestinos prezidentas – skiriamas Palestinos centrinės tarybos;
  • Palestinos nacionalinė taryba – Palestinos Išsivadavimo Organizacijos taryba;
  • Palestinos Išsivadavimo Organizacijos vykdomasis komitetas – atlieka vyriausybės tremtyje funkcijas, vykdydamas užsienio politiką.

Vakarų Krantą valdo partija Fatah, tuo tarpu Gazos ruože veikianti organizacija Hamas yra pasiskelbusi savarankiškumą nuo Palestinos nacionalinės tarybos.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Palestinos muchafazos.

Palestina administraciškai suskirstyta į 16 muchafazų, iš kurių 5 yra Gazos ruože, o 11 – Vakarų Krante.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Krantas ribojasi su Jordanija rytuose, iš kitų pusių supa Izraelis, nuo kurio skiria „Žalioji linija“. Paviršius labai nelygus – vakaruose iškilę Judėjos kalnai, kurie rytuose palaipsniui leidžiasi į Jordano slėnį, kol pasiekia žemiausią Žemės sausumos tašką – Negyvąją jūrą. Tiesa, Jordano ir Negyvosios jūros pakrantės faktiškai valdomos Izraelio. Centrinę dalį daugiausia užima Judėjos dykuma, o pietuose plyti Negevo dykumos pakraščiai. Gausu kanjonų, tarpeklių, uolynų. Augmenija skurdi – pusdykumių ir stepių krūmokšniai, oazėse – palmių giraitės. Didelė dalis kraštovaizdžių sukultūrinta, įvestos vaiskrūmių plantacijos.

Gazos ruožas įsikūręs siauroje atkarpoje tarp Izraelio, Egipto ir Viduržemio jūros. Visas paviršius tankiai urbanizuotas. Krašte stinga gėlo vandens.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palestinos gyventojai – tai dažniausiai (palestiniečiai) arabiškai kalbantys žmonės, kurių giminės šaknys yra Palestinoje. Palestinos gyventojų religinė dauguma yra musulmonai sunitai, taip pat yra ir krikščionių, drūzų ir kitų religinių bendruomenių mažumų. 1968 metų Palestinos Nacionalinis Susirinkimas palestiniečius įvardijo kaip atskirą arabų tautą, kuri buvo apgyvendinusi Palestiną iki 1947 metų. Britų valdymo mandato metu nuo 1918 iki 1948 metų Palestinos gyventoju buvo įvardijamas bet kuris Palestinoje gyvenantis žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės.

Dykumose taip pat gyvena klajokliai beduinai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 www.un.org dokumentas A/RES/67/19 angl. Decides to accord to Palestine non-member observer State status – nusprendžia suteikti Palestinai valstybės (ne narės, stebėtojos) statusą