Jalta
| Jalta ukr. Ялта |
|
|---|---|
| |
|
|
|
|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|
| Valstybė: | |
| Sritis: | |
| Įkūrimo data: | XII a. m. |
| Magdeburgo teisė nuo: | 1837 m. |
| Meras: | Serhijus Braiko (ukr. Сергій Брайко) |
| Gyventojų : | 79 800 |
| Plotas: | 282,9 km² |
| Tankumas : | 282 žm./km² |
| Pašto kodas: | 98600-98639 |
| Tel. kodas: | +380 654 |
| Tinklalapis: | Oficiali svetainė |
| JaltaVikiteka | |
Jalta (ukr. ir rus. Ялта; Krym. Yalta) – Ukrainos miestas pietinėje Krymo autonominės respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystra upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006). Plotas 282,9 km²
Turinys |
Geografija [taisyti]
Klimatas [taisyti]
Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario – 2°С, liepos – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus – 85.
Istorija [taisyti]
Jaltą XVIII a. iš Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje).
1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.
Gyventojai [taisyti]
Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5tūkst gyventojų. Iš jų: 68,3 % – rusai, 25,7 % – ukrainiečiai, 0,8 % – žydai, 0,1 % – Krymo totoriai.
Turizmas [taisyti]
Įžymybės:
- Aleksandro Nevskio Laura – vienuolynas ir katedra,
- Antono Čechovo namas-muziejus.
- Kregždės Lizdas
Savivaldybė [taisyti]
Jaltos miesto savivaldybei (taryba; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 2 miestai, 21 miesto tipo gyvenvietė, 9 kaimo tipo gyvenvitės.
Miestų partnerystė [taisyti]
Jalta yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:
Baden Badenas, Vokietija
Batumis, Gruzija
Galaţi, Rumunija
Margate, Jungtinė Karalystė
Nica, Prancūzija
Piarnu, Estija
Pozzuoli, Italija
Rijeka, Kroatija
Santa Barbara, JAV
Sanja, Kinija
Ohridas, Makedonija
Nuorodos [taisyti]
- Oficiali svetainė (rus., angl. kalbomis)
|
|||||||||||||||||