Jalta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jalta
ukr. Ялта
   Gerb Yalty.jpg   
Yalta.jpg

Jalta
44°29′58″N 34°09′19″E / 44.499444°N 34.155278°E / 44.499444; 34.155278 (Jalta)Koordinatės: 44°29′58″N 34°09′19″E / 44.499444°N 34.155278°E / 44.499444; 34.155278 (Jalta)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis: Krymo autonominė respublika Krymo autonominė respublika
Įkūrimo data: XII a. m.
Magdeburgo teisė nuo: 1837 m.
Meras: Serhijus Braiko
(ukr. Сергій Брайко)
Gyventojų (2006): 79 800
Plotas: 282,9 km²
Tankumas (2006): 282 žm./km²
Pašto kodas: 298600-298639
Tel. kodas: +380 654
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: JaltaVikiteka

Jalta (ukr. ir rus. Ялта; Krym. Yalta) – Ukrainos miestas pietinėje Krymo autonominės respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystra upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006). Plotas 282,9 km²

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario – 2°С, liepos – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus – 85.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Jaltą XVIII a.Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje).

1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5tūkst gyventojų. Iš jų: 68,3 % – rusai, 25,7 % – ukrainiečiai, 0,8 % – žydai, 0,1 % – Krymo totoriai.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Įžymybės:

  • Aleksandro Nevskio Laura – vienuolynas ir katedra,
  • Antono Čechovo namas-muziejus.
  • Kregždės Lizdas

Savivaldybė[taisyti | redaguoti kodą]

Jaltos savivaldybės žemėlapis

Jaltos miesto savivaldybei (taryba; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 2 miestai, 21 miesto tipo gyvenvietė, 9 kaimo tipo gyvenvitės.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Jalta yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]