Vincas Bielskus
| Vincas Bielskus | |
|---|---|
| Gimė | 1871 m. rugsėjo 7 d. Balsupiai, Marijampolės apskr. |
| Mirė | 1958 m. vasario 11 d. (86 metai) Pareigas, Tomsko sritis, Rusija |
| Veikla | Lietuvos knygnešys. |
Vincas Bielskus (1871 m. rugsėjo 7 d. Balsupiai, Marijampolės apskr. – 1958 m. vasario 11 d. Pareigas, Tomsko sritis, Rusija) – knygnešys, Lietuvos valstybės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstietis. Savo ūkyje slėpdavo knygnešių Juozo Kanclerio, I. Klimavičiaus iš Mažosios Lietuvos atgabentą draudžiamąją lietuvišką spaudą, ją paskirstydavo ir išgabendavo kitiems knygnešiams. Buvo Sietyno draugijos valdybos iždininkas. 1897 m. žandarai draugiją likvidavo, per kratą V. Bielskų suėmė; už užstatą paleistas. 1899–1907 m. Marijampolėje laikė parduotuvę, kuri buvo priedanga draudžiamajai spaudai platinti. Nuo 1901 m. priklausė knygnešių Artojų draugijai. Rašė korespondencijų į lietuvišką spaudą. 1903 m. ketinta jį ištremti, 1904 m. panaikinus spaudos draudimą byla nutraukta. 1917 m. dalyvavo Vilniaus lietuvių konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę.
Kai Raudonoji Armija 1940 m. įžengė į Lietuvą, LR Prezidento kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus nuvyko pas savo brolį Vincą Bielskų ir jo namuose paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, kurio tolesnis likimas tebėra nežinomas. Pastangos rasti jį vėliau liko bevaisės.
1941 m. birželio 14 d. sovietinės valdžios ištremtas į Sibirą. 1990 m. liepos 8 d. palaikai perlaidoti Balsupiuose.[1]
Kartu su Jonu Matulevičiumi Balsupių kaime pastatė pradžios mokyklą.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Vincas Bielskus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 174 psl.
- ↑ Jonas Matulevičius. Lrs.lt (tikrinta 2022-08-31).