Šokis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tradicinis šokis Meksikoje
Džaranan šokis Indonezijoje
Dervišų šokis
Šiuolaikinio šokio epizodas

Šokis – scenos meno, pramogų industrijos ar socialinio susibūrimo forma, kur išraiškai pasitelkiami kūno judesiai, tradiciškai ritmiški muzikai.[1] Šokio apibrėžimas yra reliatyvus, priklausomai nuo socialinių, kultūrinių, estetinių bei moralinių visuomenės pažiūrų.

Bendriausiu atveju egzistuoja dvi šokio rūšys – sceninis šokis bei socialinis šokis. Sceninis šokis yra meno forma, atliekama publikai. Socialinis šokis yra skirtas ne publikos, o šokėjų pasitenkinimui ir dažniausiai šokamas ne dėl meninių, bet dėl socialinių tikslų. Šiais laikais du terminai gali persipinti tarpusavyje dėl galimo itin plataus sceninio (meninio) šokio apibrėžimo.

Šokio formų klasifikavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šokį klasifikuoti galima pagal daugybę savybių, ir kol kas nėra nė vieno visuotinai pripažinto klasifikavimo metodo.

Pagal žiūrovo-atlikėjo santykį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendriausiu atveju šokio formos gali būti skirstomos į sceninį, arba meninį šokį bei socialinį šokį. Sceninis šokis yra atliekamas publikai, socialinis – tik dėl pačių atlikėjų pasitenkinimo. Kartais tam tikros šokio formos gali priklausyti abejoms kategorijoms (pavyzdžiui, gatvės šokiai prasidėjo kaip socialinis šokis, tačiau vis dažniau yra rodomi scenoje siekiant meninių tikslų).

Sceniniai šokiai dažniausiai turi dvi paskirtis: meninę arba varžybų. Meniniai sceniniai šokiai siekia išreikšti tam tikrą meninę idėją, pasitelkiant šokio formą. Šokėjai varžybų kontekste siekia išsiaiškinti techniškiausią, meniškiausią, ar kitaip geriausią tam tikrų bruožų šokėją, duetą ar šokėjų grupę. Socialiniai šokiai turi daugelį paskirčių: liaudies šokiai dažniausiai yra tam tikra sambūrio forma; taip pat egzistuoja poriniai šokiai, kurie prasidėjo vedini romantinių ir seksualinių socialinių tikslų; erotiniai šokiai; kaip ir sceniniai šokiai, gali vykti ir varžybų formatu.

Vakarų kultūros tradicinės šokio formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sceninės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialinės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istorinės sceninio / socialinio šokio formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitų kultūrų tradicinės šokio formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sceninės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialinės formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šokis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 251-252 psl.