Peteris Liepinis (1907)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peteris Liepinis
latv. Peteris Liepiņš
Gimė 1907 m. vasario 11 d.
Kalsnavos valsčius
Mirė 1964 m. birželio 3 d. (57 metai)
Veikla latvių geologas, paleontologas
Organizacijos Latvijos universitetas
Pareigos docentas

Peteris Liepinis (latv. Peteris Liepiņš, 1907 m. vasario 11 d. Kalsnavos valsčius, dab. Maduonos savivaldybė1964 m. birželio 3 d., palaidotas Rygoje) – latvių geologas, paleontologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1939 m. dėstė Latvijos universitete. 1953 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė devono sistemos paleofauną, geologiją ir stratigrafiją. Monografiškai aprašė Latvijos devono brachiopodus, išskyrė 10 naujų rūšių, detalizavo famenio aukšto stratigrafiją, ichtiofaunos tyrimų duomenimis patikslino devono sistemos viršutinio skyriaus ribą. Vienas pirmųjų Lietuvoje Stoniškių gręžinio pjūvyje rado devono sistemos apatinio skyriaus nuogulų. Jo nustatyti faunos kompleksai leido išskirti karbono sistemos apatinio skyriaus nuogulas Latvijoje ir Lietuvoje.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Latvijos mineralai ir uolienos (Latvijas minerāli un ieži), su A. Dreimaniu, 1942 m.,
  • Latvijos Žemės plutos sandara (Zemes garozas uzbūve Latvija) 1956 m.),
  • Pabaltijo famenio nuosėdos, rusų kalba, 1959 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasPeteris Liepinis (1907). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 139 psl.