Borisas Berzinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Borisas Berzinis
latv. Boriss Bērziņš
Gimė 1930 m. spalio 6 d.
Ryga
Mirė 2002 m. vasario 11 d. (71 metai)
Ryga
Veikla latvių tapytojas
Organizacijos Latvijos dailės akademija
Pareigos profesorius
Alma mater Latvijos dailės akademija
Žymūs apdovanojimai

1995 m. – Trijų žvaigždžių ordinas

Borisas Berzinis (latv. Boriss Bērziņš, 1930 m. spalio 6 d. Ryga2002 m. vasario 11 d. Ryga, palaidotas Rygos Miško kapinėse.) – latvių tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19471949 m. mokėsi Janio Rozentalio Rygos meno vidurinėje mokykloje, 19491952 m. – Rygos dailiųjų amatų vidurinėje mokykloje.[1] . Nuo 1955 m. dalyvavo parodose. 1959 m. baigė Latvijos dailės akademiją, nuo 1964 m. jos dėstytojas; nuo 1986 m. profesorius. Nuo 1961 m. Latvijos dailininkų sąjungos narys. 1994 m. Latvijos mokslų akademijos narys.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė peizažų („Žvejų uostas“ 1967 m., „Peizažas su senais medžiais“ 1972 m., „Siena“ 1979 m.), natiurmortų („Natiurmortas su palete“ 1976 m., „Natiurmortas su muzikos instrumentais“ 1988 m.), figūrinių kompozicijų („Skerstuvės“ 1978 m.). Kūriniai kontrastingų spalvų ir faktūrų, intensyvaus kolorito, dinamiškos kompozicijos. Vėlesnieji santūresni; vyrauja geltona, ruda, juoda, balta spalvos. Sukūrė piešinių, ofortų.[2] Pagal 2002 m. vasario 1 d. testamentą visus jo darbus paveldėjo Latvijos nacionalinis dailės muziejus.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. BORISS BĒRZIŅŠ. Galerija Archyvuota kopija 2016-09-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. Borisas Berzinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 121 psl.