Volteras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Volteras
pranc. Voltaire
Atelier de Nicolas de Largillière, portrait de Voltaire, détail (musée Carnavalet) -002.jpg
24 metų Volteras, dailininkas Nicolas de Largillière
Gimė: 1694 m. lapkričio 21 d.
Mirė: 1778 m. gegužės 30 d. (83 metai)
Veikla: prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų.
Commons-logo.svg Vikiteka: VolterasVikiteka

Volteras (Voltaire; tikr. Fransua Mari Arujė; 1694 m. lapkričio 21 d. -1778 m. gegužės 30 d., palaidotas Paryžiaus Panteone.) – prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Notaro sūnus, įgijo gerą išsilavinimą Luji le Grano jėzuitų koledže. Už raštus, kurie kritikavo karaliaus dvarą ir režimą 1716 m. buvo įkalintas Bastilijoje, o 1717 m. ištremtas. Po sėkmės susilaukusios tragedijos „Edipas“ premjeros tapo mėgstamu rūmų poetu. Karaliaus malone mėgavosi tol, kol vėl kilo nesutarimai 1726 m. privertę emigruoti į Angliją. Buvo persekiotas už „Filosofinius laiškus“ (1734), kuriuose gerai atsiliepė apie angliškąjį konstitucionalizmą, lygino jį su politiniu Prancūzijos absoliutizmu. 1733 m. dešimčiai metų pasitraukė į Lotaringiją, kur parašė reikšmingiausius savo veikalus. Kovojo už išmintį, žmogaus teises bei religinę toleranciją. Nepripažino metafizikos ir misticizmo, buvo artimas empirizmui. Volteras abejojo valios laisve, smerkė absoliutizmą, fanatizmą. 1745 m. suteiktas Prancūzijos istoriografijos titulas, priimtas į Prancūzų akademiją.

Filosofiniai apsakymai[taisyti | redaguoti kodą]

Vėlyvuoju kūrybos laikotarpiu Volteras sukūrė keletą filosofinių apsakymų: „Kandidas“, „Memnonas“, „Zadigas“, „Atviraširdis“.

Kūriniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • „Edipas“ (tragedija) 1719
  • „Filosofiniai laiškai“ 1734
  • „Filosofijos pagrindai“ 1738
  • „Zadigas“(romanas) 1747
  • „Kandidas“(romanas) 1759
  • „Zayra“ (drama) 1732
  • „Mahometas“ (drama) 1747
  • „Orleano mergelė“ (epas) 1762
  • „Liudviko XIV amžius“ (istorinė) 1751
  • „Karolio XII istorija“ – apie Švedijos karalių. (istorinė) 1733 m.
  • „Apmąstymai apie tautų papročius ir dvasią“.(istorinė)

Volteras kaip istorikas.[taisyti | redaguoti kodą]

3 svarbiausi jo veikalai, atskleidę jį kaip istoriką:

  1. „Liudviko XIV amžius“. Tai buvo mėginimas parašyti Prancūzijos kultūros istoriją, nes Liudviko valdymo metu Prancūzijos kultūros raida tampa labai svarbi visai Europai. Voltero novatoriškumas šiame darbe tai, jog atsisakoma chronologinio dėstymo ir rašoma problemiškai – tai leidžia naujai grupuoti medžiagą. Šis darbas turėjo didžiulę reikšmę ne tik amžininkams, bet ir vėlesnių laikų visuomenėms.
  2. „Karolio XII istorija“
  3. „Apmąstymai apie tautų papročius ir dvasią“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose