Europos Žmogaus Teisių Teismas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT; angl. European Court of Human Rights Court) – Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pagrindu įsteigtas tarptautinis teismas, kontroliuojantis EŽTK signatarių valstybių teismų praktiką, nagrinėdamas arba atmesdamas gautus skundus ir skelbdamas savo sprendimus.

Buveinė Strasbūre.

Sekcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Teismas dirba sekcijomis.

Dabartinė sudėtis
Pirma sekcija Antroji sekcija Trečioji sekcija Ketvirtoji sektija
Christos Rozakis (GR) Jean-Paul Costa (F) Boštjan Zupančič (SLO) Sir Nicolas Bratza (GB)
Loukis Loucaides (CY) András Baka (H) John Hedigan (IRL) Josep Casadevall (AND)
Françoise Tulkens (B) Ireneu Cabral Barreto (P) Lucius Caflisch (CH) 1 Giovanni Bonello (M)
Peer Lorenzen (DK) Rıza Türmen (TR) Corneliu Bîrsan (RO) Luzius Wildhaber (CH)
Nina Vajić (HR) Karel Jungwiert (CZ) Margarita Tsatsa-Nikolovska (MK) Matti Pellonpää (FIN)
Snejana Botoucharova (BG) Volodymyr Butkevych (UA) Vladimiro Zagrebelsky (I) Rait Maruste (EST)
Anatoly Kovler (RUS) Mindia Ugrekhelidze (GE) Alvina Gyulumyan (ARM) Kristaq Traja (AL)
Elisabeth Steiner (A) Antonella Mularoni (RSM) Renate Jaeger (D) Stanislav Pavlovschi (MD)
Khanlar Hajiyev (AZ) Elisabet Fura-Sandström (S) Egbert Myjer (NL) Lech Garlicki (PL)
Dean Spielmann (L) Egidijus Kūris (LT) David Thór Björgvinsson (IS) Javier Borrego Borrego (E)
Sverre Erik Jebens (N) Dragoljub Popović (SCG) Ljiljana Mijović (BIH)
1 Lichtenšteino atstovas. Ján Šikuta (SK)

Skundo padavimo sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

Teisėjų posėdžių salė

Skundo padavimui būtina išpildyti keletą griežtų sąlygų. Skundo pretekstas turi būti tik teisių, išvardintų Konvencijoje ar jos protokoluose pažeidimas. Skundą gali paduoti tik pats ieškovas ir netgi tuo atveju, kai paduodamas kolektyvinis skundas, kiekvienas turi parodyti savo konkrečias pretenzijas. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams po galutinio ankstesnio skundo nagrinėjimo kompetetingoje valstybės įstaigoje. Skųstis galima tik dėl pažeidimų įvykdytų po Konvencijos ratifikavimo 1953 m. Tam kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisminės gynybos priemones savo valstybėje. Skundai siunčiami į Europos teismą turi būti susiję su viešosios valdžios piktnaudžiavimais ar prasižengimais už kuriuos ji atsakinga. Skundai prieš privačius asmenis šiame teisme nenagrinėjami.

Darbas kolegijose[taisyti | redaguoti kodą]

Teismas dirba kolegijomis. Sprendimus priima 3 teisėjų, 7 teisėjų kolegija arba Didžioji kolegija (iš 17 teisėjų)[1]. Byla Didžiajai kolegijai perduodama nagrinėti tada, kai ji kelia svarbias ir dar nenagrinėtas žmogaus teisių problemas ir jos metu formuluojamos naujos teisinės nuostatos. Iki šiol Didžioji teisėjų kolegija 2 kartus svarstė lietuviškas bylas; paskutinė – Cudak byla (buvusi Lenkijos ambasados sekretorė telefonininkė Alicijos Cudak kaltina Lietuvą nesuteikus jai galimybės pasinaudoti teise į teisingą teismą)[2].

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka