Moldavijos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Цѣра Молдовей/Ţara Moldovei
Moldovos kunigaikštystė
Osmanų imperijos vasalė (1514-1859)
Blank.png
1346 – 1859 Flag of the United Principalities of Romania (1862 - 1866).svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of
Moldova (oranžinė) 1483 m.
Sostinė Siretas 1359−1385, Sučava 1385−1572, Jasai 1572−1861
Kalbos rumunų
Valdymo forma Monarchija
Moldavijos kunigaikščiai
 1346–1353 (pirmas) Dragošas
 1859–1862 (paskutinis) Aleksandras Jonas Kuza
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 1346
 - Susijungimas su Valachija 1859 m.
Plotas
 - 1457 97 000 km² (37 452 sq mi)
Gyventojai
 - XV a. 250 000 - 600 000 

Moldavijos (Moldovos) kunigaikštystė (rumun. Principatul Moldovei, Ţara Moldovei, turk. Boğdan) − 13591861 m. valstybė, egzistavusi Moldovos upės baseino žemumoje.

Didžiausio išsiplėtimo laikais ji apėmė teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje (Moldovos regionas), beveik visą Moldaviją ir Ukrainos Odesos srities vakarinę dalį (Besarabija) bei Ukrainos Černovcų sritį (Bukovina). Jos valdytas regionas bendrai vadinamas Moldova (plačiaja prasme).

Įkūrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Būsimosios Moldovos kunigaikštystės teritorijos paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą sudarė rytinę Dakijos dalį ir buvo apgyvendinta dakų genčių. Po to, kai II a. Dakų karalystę nukariavo Romos imperija, teritorija liko praktiškai nekontroliuojama. Iki pat XIV a. čia nesusikūrė pastovesnis politinis vienetas, o regionas tapo klajoklių tautų migracijos kelyje. Svarbesnės etninės grupės, kontroliavusios regioną šiuo permainingu laikotarpiu buvo gotai, hunai, herulai, avarai, pečenegai, Antroji Bulgarijos imperija, Haličas-Voluinė, kumanai.

XIII a. regonas tapo buferine zona, skiriančia Vengrijos karalystę vakaruose nuo Aukso ordos rytuose. Vengrija buvo suinteresuota šiuo regionu, kadangi norėjo čia įdiegti katalikybę. 1353 m. Vengrijos karalius Liudvikas I pasiuntė valakų kilmės Maramurešo kunigaikštį Dragošo vadovaujamą ekspediciją į Moldovą, kur jis įsitvirtino Bajos vietovėje. Netrukus kitas valakų kilmės vaivada, Bogdanas I perėjo Karpatus ir įkūrė nuo Vengrijos nepriklausomą Moldavijos kunigaikštystę.

Ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Moldavijos kunigaikštystės teritorija XV a.

Iš pradžių kunigaikštystė kontroliavo tik Bukoviną su centru Sirete, tačiau valdant iš Bogdano kilusiai Mušatinų dinastijai, ėmė plėsti savo teritorijas į pietus, į taip vadinamą Žemutinę Šalį (rumun. Ţara de Jos). XIV a. pabaigoje nusistovėjo valstybės sienos su Transilvanija vakaruose, Valakija pietuose ir Lietuvos Didžiaja kunigaikštyste rytuose.

Tuo metu Moldavijos kunigaikštystę sudarė trys geografiniai-kultūriniai regionai: Moldova, Besarabija ir Bukovina. Kunigaikštystė priėmė ortodoksų tikėjimą. Dėl to oficiali valstybės raštų kalba buvo senovės slavų kalba, nors didžioji dalis gyventojų kalbėjo rumunų kalbos moldavų tarme. Kunigaikštystėje gyveno žymios katalikų (lenkų, vengrų) ir kitos (armėnų) mažumos.

Moldavija aktyviai dalyvavo užsienio politika, būdama viena svarbiausių Lenkijos karalystės sąjungininkių. Ji padėjo Lenkijos ir Lietuvos karuose prieš Kryžiuočių ordiną (nemažos moldavų pajėgos dalyvavo Žalgiorio mūšyje. Valdant Steponui Didžiajam (1457 – 1504), Moldavija pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Jis sėkmingai kovojo su Osmanų imperija ir patyrė vieną didžiausių laimėjimų mūšyje prie Vaslujaus.

Tačiau situacija keitėsi vėlyvuoju Stepono valdymo laikotarpiu ir valdant valdant Stepono sūnui Bogdanui Vienaakiui. 1484 m. por pralaimėjimo Moldova atsisakė pajūrio teritorijų pietinėje Besarabijoje (Budžako). 1498 m. ji pradėjo mokėti duoklę Osmanams. 1509 m. šalis patyrė skaudžius pralaimėjimus prieš Krymo chanatą, dėl ko buvo priversta prašytis pagalbos. 1514 m. Bogdanas buvo priverstas galutinai pripažinti Osmanų valdžią.

Osmanų vasalė[taisyti | redaguoti kodą]

Moldovą kontroliuojant Osmanams, kunigaikštystės kunigaikščiai (gospodariai) buvo skiriami sultono; 17111821 m. jais buvo graikų kilmės Fanariočių giminė.

Valdant Fanariočiams teritorija vis mažėjo. 1774 m. Austrija užėmė Bukoviną, o 1812 m. Bukarešto taika Besarabija ir dalis Šiaurės Bukovinos atiteko Rusijai (ten vėliau suformuota Moldavija). Likusi Moldova pasiliko Turkijai. Moldavijos kunigaikštystė ne kartą sudarinėjo karinę politinę sąjungą su Rusijos imperija, nes ši rėmė jos išsivadavimo kovą.

1859 m. Moldova susijungė su Valakija į Jungtinę Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystę. Iš jų 1862 m. buvo sudaryta Rumunijos kunigaikštystė.

Teritorijos kitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]