Bebras (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bebras
Bebro pelkynai prie Burzyno
Bebro pelkynai prie Burzyno
Ilgis 165 km
Baseino plotas 7051 km²
Ištakos Novi Dvoro apylinkės
Žiotys Narevas
Šalys Lenkija
Commons-logo.svg Vikiteka: BebrasVikiteka

Bebras (lenk. Biebrza) – upė šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje; Narevo dešinysis intakas. Prasideda Novi Dvoro gyvenvietės apylinkėse, netoli sienos su Baltarusija. Teka į pietryčius senoviniu ledyniniu slėniu, kuris susidarė ledyno tirpsmo vandenims nuo Nemuno, o vėliau ir Merkio bei Neries aukštupių tekant link Vyslos. Slėnis supelkėjęs, upė skaidosi į protakas, keičia vagą, vietomis yra senvagių. Įteka į Narevą ties Vizna.

Didžiausi intakai: Mėta, Lega, Lukas, Visa (dešinieji), Sidra, Bžozuvka (kairieji).

Per Mėtos upę Bebras sujungtas su Augustavo kanalu, o per jį – su Nemunu. Dešinieji upės intakai sudaro 75,5% viso upės baseino ploto, kairieji – 24,5%. Upės pelkynai saugomi Bebro nacionaliniame parke, apie 155 km upės patenka į šį parką. Upėje yra 135 km baidarių trasa su krantuose įrengtomis stovyklavietėmis ir svečių namais. Upės baseino plote gyvena šie žinduoliai: usūrinis šuo, ondatra, barsukas, lapės, šermuonėlis, stirna, elnias ir pilkasis vilkas. Upėje priskaičiuojamos 36 žuvų rūšys, daugiausiai tai: europinė lydeka, paprastasis šamas, ungurys, europinis šapalas ir paprastasis ūsorius.

Prie upės įsikūrę miestai: Liepinė, Goniondzas, Štabinas, Vizna.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo XIII a.-XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos per upės pietvakarinę dalį, nuo Osoveco Tverdzos kaimo iki Narevo upės ėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės siena.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]