Inocentas IV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Inocentas IV
lot. Innocentius IV
180-asis Popiežius
Inocenc IV.jpg
Gimimo vardas: it. Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna
Gimė: apie 1195 m.
Genuja, Italija
Mirė: 1254 m. gruodžio 7 d. (~59 metai)
Palaidotas: Laterano bazilika, Roma
Tautybė: italas
Inocento IV herbas
Inocento IV herbas
180-asis Popiežius
Išrinktas: 1243 m. birželio 25 d.
Baigė: 1254 m. gruodžio 7 d.
Pirmtakas: Celestinas IV
Įpėdinis: Aleksandras IV
Commons-logo.svg Vikiteka: Inocentas IVVikiteka

Inocentas IV (lot. Innocentius IV, tikrasis vardas Sinibaldo Fieschi dei Conti di Lavagna g. apie 1195 m. Genuja1254 m. gruodžio 7 d. Neapolis) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1243 m. birželio 25 d. iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė didikų Fiesčių šeimoje. Mokėsi Parmoje, studijavo teisę Bolonijos universitete, vėliau čia dėstė. Nuo 1225 m. Albenjos vyskupas. Nuo 1226 m. Romos kurijos auditorius, nuo 1227 m. apaštalinis vicekancleris. Nuo 1228 m. kardinolas kunigas. 1235-1240 m. Ankonos katedros rektorius ir popiežiaus legatas Šiaurės Italijoje. Tarpininkavo Pizos ir Genujos taikos derybose.

Išrinktas popiežiumi tęsė Grigaliaus IX pradėtą kovą su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Frydrichu II, 1245 m. jį ekskomunikavo ir pašalino iš sosto. Rėmė dėl nepriklausomybės su imperatoriumi kariaujančius Italijos miestus. Po Frydricho II mirties kovojo su jo įpėdiniu Konradu IV.

Siuntė misijas į Mongoliją, suprato jos Europai keliamą pavojų, užmezgė ryšius su mongolų didžiuoju chanu. Rėmė Vokiečių ordiną, ypač pasitikėjo pranciškonais ir dominikonais. Jo pavedimu 1243-1245 m. dominikonai surengė kryžiaus žygius į Livoniją ir Prūsiją. 1243 m. Vokiečių ordino užkariautoje Prūsijoje įsteigė keturias vyskupijas.

Inocento IV sveikinimo laiškas Lietuvos karaliui Mindaugui 1251 m.

1244 m. liepos 15 d. nusiuntė savo pasveikinimus ir palaiminimą tikintiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. 1250 m. Milane priėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo pasiuntinius. 1251 m. parašė 6 laiškus dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mindaugo krikšto (lietuvių kalba paskelbti 2005 m.) Kulmo vyskupą Henriką (Heidenreichą) įpareigojo karūnuoti Mindaugą. Rengė kryžiaus žygius prieš žemaičius. 1254 m. įkūrė Lietuvos bažnytinę provinciją.

Išleido labai daug įstatymų. Svarbiausias kūrinys – „Penkių dekretalijų knygų rinkinys“ (Apparatus in quinque libros decretalium).[1]

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Celestinas IV
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Inocentas IV

1243-1254
Įpėdinis
Popiežius
Aleksandras IV

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Valdas Kužulis. Inocentas IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 145 psl.