Šoniplaukos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amphipoda
Šoniplauka (Abludomelita obtusata)
Šoniplauka (Abludomelita obtusata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Potipis: Vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Crustacea)
Klasė: Aukštesnieji vėžiagyviai
(Wikispecies-logo.svg Malacostraca)
Poklasis: Eumalacostraca
(Wikispecies-logo.svg Eumalacostraca)
Antbūris: Peracarida
(Wikispecies-logo.svg Peracarida)
Būrys: Šoniplaukos
(Wikispecies-logo.svg Amphipoda)

Šoniplaukos (lot. Amphipoda, vok. Flohkrebse) – vėžiagyvių (Crustacea) būrys. Kūnas dažniausiai suplotas iš šonų, be karapakso. Šiuo metu žinoma virš 9500 šoniplaukų rūšių, dauguma jų jūrinės, apie 1900 gėlavandenės, yra ir sausuminių bei pusiau sausuminių (pvz., šeima Talitridae) ir net ektoparazitų. Dydis svyruoja nuo 1 mm iki 30 cm.

Anatomija[taisyti | redaguoti kodą]

Šoniplaukos sandara

Kūnas sudarytas iš 13 segmentų ir skirstomas į galvą, krūtinę ir pilvelį. Galva susiliejusi su krūtine. Žiaunos išsidėsčiusios krūtinės segmentuose. Kraujotakos sistema atvira, deguonį perneša hemocianinas. Deguonies kiekis šoniplaukų gyvenamojoje aplinkoje – jų dydį ribojantis veiksnys. Šalia antenų yra druskų kiekio reguliacijai skirtos liaukos.

Gyvenimo ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

Šoniplaukos neturi lervos stadijos, iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai panašūs į suaugėlius. Lytinė branda dažniausiai pasiekiama po 6 nėrimųsi. Subrendusios patelės turi peryklinę kamerą, kurioje laikomi apvaisinti kiaušiniai iki jauniklių išsiritimo. Kuo vyresnė patelė, tuo daugiau kiaušinėlių vienoje dėtyje.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Talitrus saltator, neretai sutinkamas Europos paplūdimiuose.

Šoniplaukos aptinkamos beveik visose vandens buveinėse, ir dažniausiai vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje. Dauguma rūšių – saprotrofai, yra mintančių dumbliais, visaėdžių ir plėšrūnų. Maistą paima priekinėmis kojomis su didelėmis žnyplėmis. Neretas vidugildijinis plėšrumas, kai vienos šoniplaukos medžioja kitas.

Dauguma Gammaridea pobūrio rūšių bentosinės (dugninės), nors neretai sugaunamos planktono pavyzdžiuose. Hyperiidea pobūrio rūšys visos planktoninės, ir dažnai sudaro simbiozę su salpomis, medūzomis, sifonoforais, kolonijinėmis radioliarijomis ir šukuočiais.

Itin didele šoniplaukų įvairove pasižymi Baikalas ir Kaspijos jūros baseinas.

Talitridae šeimoje yra sausuminių rūšių. Jos gyvena drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, lapų nuokritose.

Palyginus su kitais vėžiagyvių būriais, tarp šoniplaukų mažai parazitų. Parazitinės šoniplaukos pavyzdys – banginių utėlės (šm. Cyamidae). Skirtingai nuo kitų šoniplaukų, jos suplotos pilvo–nugaros kryptimi. Tai vieninteliai parazitiniai vėžiagyviai, jokioje vystymosi stadijoje negalintys plaukti.

Sistematika[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. World Amphipoda Database


Commons-logo.svg Vikiteka: Šoniplaukos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka