Katra
-
Šis straipsnis apie upę. Apie kaimą skaitykite straipsnyje Katra (kaimas).
| Katra | |
|---|---|
| Ilgis | 109 km |
| Baseino plotas | 2010 km² |
| Vidutinis debitas | 11,4 m³/s |
| Ištakos | Gardino sritis |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Baltarusija, Lietuva |
Katrà (brus. Котра) – upė pietryčių Lietuvoje (Varėnos raj.) ir Baltarusijoje (Gardino ir Ščiutino raj.); dešinysis Nemuno intakas. Ilgis 109 km.
Aukštupys yra Baltarusijoje ir yra bendras su Ūla. Ties Paramėliu yra šių upių bifurkacija – Ūla teka į rytus, Katra – į vakarus. Katra teka į pietvakarius Lietuvos-Baltarusijos siena Čepkelių raisto pietiniu pakraščiu, o vėliau teka per Baltarusiją. Žemupyje kerta Gardino-Mastų geležinkelį. Įteka į Nemuną 534,7 km nuo jo žiočių. Katros žiotys yra skiriamoji riba tarp Nemuno aukštupio ir vidurupio.
Katros baseinui priklauso Čepkelių pelkė (jungiasi XIX a. iškastu kanalu). Intakai:
- kairieji – Skrobianka, Neviša, Žečka, Ostrinka, Riča, Skidelė;
- dešinysis – Pyranka.
Upės vidutinis nuolydis aukštupyje ir vidurupyje 25 cm/km, žemupyje – 22 cm/km. Vidutinis debitas 22 km nuo žiočių: maksimalus 278 m³/s, vidutinis 11,4 m³/s, minimalus vasarą 2,15 m³/s, minimalus žiemą 1,82 m³/s[1].
Upė minima XIV a. kryžiuočių ordino žvalgų pranešimuose.
Katros bifurkacija [taisyti]
XX amžiuje susiformavo retas hidrografinis reiškinys – bifurkacija, kai Ūlos upė, grauždamasi gilyn ir tokiu būdu ilgindama vagą, prisijungė Katros intakus Dubę ir Pelesą, vėliau perkirto Katros vagą, atimdama iš pastarosios apie 410 km² baseino, todėl šiuo metu dalis buvusio Katros baseino vandens nuteka į Ūlą.
Nuorodos [taisyti]
- Kotra Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV (Kęs – Kutno) z 1883 r., psl. 499 (lenk.)
- Katros paminėjimai kryžiuočių žvalgų pranešimuose
- ↑ Katra. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 240 psl.