Minsko sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Minsko sritis
Мінская вобласць
Minsko srities vėliava Minsko srities herbas
Belarus provinces Minsk.svg
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Administracinis centras: Minskas
Rajonai: 22
Gyventojų (2011 m.): 1 402 600
Plotas: 40 200 km²
Tankumas (2011 m.): 35 žm./km²
Vilijos ir Naročiaus upių santaka
Molodečnas
Pelkinis ežerėlis netoli Minsko

Minsko sritis (brus. Мінская вобласць, rus. Минская область) – didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti Baltarusijos sritis. Išsidėsčiusi šalies centre. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, rytuose – su Mogiliovo, pietuose – su Gomelio, vakaruose – su Gardino sritimis. Administracinis centras – Minskas (į srities sudėtį neįeina).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vyraujantis paviršius – kalvota lyguma; šiaurės vakaruose – Minsko aukštuma (aukštis iki 345 m, Dzeržinskio k.), rytuose – Berezinos Vidurupio lyguma, pietuose siekia Polesės žemumą. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, liepos 18 °C. Kritulių apie 700 mm per metus. Didžiausios Minsko srities upės: Berezina, Ptičė, Slučė, Nemunas, Vilija. Gausu ežerų, iš kurių didžiausi Naročius ir Medilas. Miškais padengta apie 36 % srities ploto. Vyrauja pušynai, eglynai, beržynai. Srityje yra dalis Berezinos draustinio.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Minsko srityje gyvena apie 1,411 mln. gyventojų. Tai sudaro virš 15 % šalies gyventojų. Dauguma gyventojų – baltarusiai, yra rusų, lenkų, ukrainiečių.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Minsko sritis sudaryta iš 22 rajonų:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Srityje išvystyta mašinų ir automobilių pramonė (traktorių, sunkvežimių gamyba). Chemijos, maisto, medienos apdirbimo, lengvoji ir kt. pramonė. Durpių, kalio ir akmens druskos gavyba. Gyvulininkystė, žemės ūkis.

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]